2026-11-16

Panevėžio kraštotyros muziejaus parengta virtuali paroda kviečia prisiminti Panevėžio krašto šviesulį, Lietuvos katalikų kunigą, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvį, Dievo tarną Alfonsą Lipniūną (1905–1945).
Aktyvus visuomenininkas, nepalaužiamas katalikybės principų ir humanizmo tiesų skleidėjas kun. A. Lipniūnas daugybei žmonių tapo vilties ir pagalbos simboliu. Šią prasmingą misiją jis vykdė visur: nuo energingos ganytojiškos veiklos Panevėžio vyskupijoje bei lietuvių telkimo Vilniaus šventovėse iki pasiaukojančios pagalbos likimo draugams Štuthofo koncentracijos stovykloje. Beatodairiškas noras tarnauti tautai, gėriui ir tiesai lydėjo kunigą visą jo gyvenimą. Užsitraukęs abiejų okupacinių režimų nemalonę, jis niekada neišdavė savo idealų, o dvasinę ramybę ir tikėjimą išlaikė iki paskutinio atodūsio.
Šiandien, laukdami dar 2006 m. pradėtos beatifikacijos bylos atomazgos, viliamės, kad Lietuva netrukus turės dar vieną palaimintąjį, kurio gyvenimas išlieka gyvu krikščioniškosios ir žmogiškosios pareigos pavyzdžiu.
Kviečiame leistis į šios virtualios parodos pasakojimą, atskleidžiantį iškilios asmenybės idėjas bei svarbiausius prasmingo gyvenimo etapus.
Už bendradarbiavimą – sutikimą publikuoti medžiagą esame dėkingi Panevėžio vyskupijos kurijai, Lietuvos centriniam valstybės archyvui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Pasvalio krašto muziejui, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.
___________
Atkreipiame dėmesį, kad tekstuose vartojama visuotinai prigijusi Alfonso Lipniūno pavardė skiriasi nuo jo gimtosios – Lipnickas. Šį pokytį nulėmė tarpukario Lietuvoje vykęs asmenvardžių lietuvinimas, kai gyventojai siekė atkurti praeityje sulenkintas ar surusintas pavardes. Kai kurie gausios Lipnickų šeimos nariai atsisakė lenkiškos priesagos „-ick“: vyresnieji – Steponas pasirinko Lipniaus pavardę, o Povilas ir Stanislovas tapo Lipniūnais. Jų pavyzdžiu pasekęs Alfonsas Lipniūno pavarde pasirašinėti pradėjo 1939 m. rudenį, persikėlęs į Vilnių, – tai liudija to laikotarpio dokumentai.
Šeimos pamokos ir pirmieji dvasiniai horizontai (ŽIŪRĖTI)
Panevėžio laikotarpis: energingasis jaunimo vadovas (ŽIŪRĖTI)
Vilniaus lietuvių šviesulys: drąsos kaina (ŽIŪRĖTI)
Grįžimas Tėvynėn ir gyvoji atmintis (ŽIŪRĖTI)
Parodą parengė rinkinių kuratorė Rasa Stružienė
Redagavo Ieva Puluikienė
Viešinimu ir sklaida rūpinosi Ieva Varanavičienė
Literatūra
1. V. Kodis, R. Laukaitytė, A. Bubnys, Alfa. Kankinio Alfonso Lipniūno gyvenimo istorija, Vilnius: VšĮ A. Lipniūno kultūros centras, 2022, 144 p.: iliustr.
2. S. Yla, Kunigas Alfonsas Lipniūnas. Monografijos apmatai, parengė ir redagavo Lionė Lapinskienė, Panevėžys: Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“, 2018, 216 p.: iliustr., faks.
3. Mons. J. Antanavičius, R. Gasparaitytė, Kunigas Alfonsas Lipniūnas. Skiriame kunigo Alfonso Lipniūno
90-osioms gimimo ir 50-osioms mirties metinėms, Vilnius: VĮ „Spauda“, 1995, 85 p.: iliustr.
4. Panevėžio vyskupija. Praeitis ir dabartis. 1926–2026, sud. Jolanta Lebednykienė, tekstų aut.: Regina Laukaitytė, Jolanta Lebednykienė, fot. Gintaras Lukoševičius, Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2026, 496 p.: iliustr.
5. Lipnickų šeimos genealoginis medis, sud. Vilija Girgždienė, Vilnius, 2025.
6. A. Kačerauskienė, Alfonsas Lipniūnas. 1905–1945, Jurgėnų kraštas. Praeitis. Etninė kultūra. Dabartis, [sud. Jonas Aničas, bendraautorių kolektyvas], Kaunas: „Žiemgalos“ leidykla, 2014, 448 p. (p. 231–243): iliustr.
Atgal