1. Panevėžio vysk. Kazimiero Paltaroko raštas. 1930 09 17. Panevėžys. Lietuvos nacionalinis muziejus

Panevėžio laikotarpis: energingasis jaunimo vadovas

 

Lietuvos katalikiško jaunimo organizacijos 1930–1932 m. išgyveno dramatišką laikotarpį. Tautininkų vyriausybės švietimo ministras 1930 m. rugpjūtį pasirašė aplinkraštį, kuriuo mokyklose uždrausta visų jaunimo organizacijų, išskyrus skautus, veikla. Šis smūgis pirmiausia buvo nukreiptas prieš tautininkų oponentų – krikščionių demokratų globojamą Ateitininkų sąjungos veiklą. Gimnazijų kapelionai negalėjo toliau globoti šių organizacijų. Lietuvos vyskupai, tokį draudimą įvertinę kaip konkordato (kurį Lietuvos tautininkų valdžia pasirašė su Vatikanu) pažeidimą, Lietuvos vyskupų konferencijoje nutarė, kad ateitininkų veikla, uždrausta mokyklose, bus tęsiama už jos ribų. Nepaklusę pasaulietinei valdžiai dvasininkai buvo persekiojami – jiems keltos bylos, skirtos piniginės baudos, grėsė karo lauko teismai ar net įkalinimas Varnių koncentracijos stovykloje. Kun. A. Lipniūnui buvo iškelta net 15 bylų, jis ne kartą baustas piniginėmis baudomis. Įtampą Panevėžyje dar labiau aštrino nesutarimai su valdžia dėl paramos statomai Katedrai ir šalia jos kuriamai Mažajai kunigų seminarijai.

 

Reaguojant į valdžios politiką, Panevėžio kurijoje įsteigta katalikiškosios jaunuomenės instruktoriaus pareigybė. Vyskupas Kazimieras Paltarokas, lankydamasis Kaune ir bendraudamas su klierikais, jau anksčiau buvo įsidėmėjęs A. Lipniūno iniciatyvumą bei domėjimąsi Panevėžio jaunimo reikalais. Vyskupui gerą įspūdį paliko ir vizitacijos Pumpėnuose – ten susirinkdavo gausus jaunimo – pavasarininkų būrys, kurį, kaip paaiškėjo, vasaros atostogų metu uoliai telkė klierikas Alfonsas. Panevėžyje vyskupo paklaustas, ką vyskupijoje norėtų dirbti, A. Lipniūnas nedvejodamas pasirinko parapijos kunigo pareigas, o svarbiausia jam – būti arčiau jaunimo. Tai galutinai patvirtino vyskupo sumanymą – paskirti jį Panevėžio katedros vikaru (1930–1935) ir visos vyskupijos katalikiškosios jaunuomenės instruktoriumi. Nors kai kas stebėjosi tokiu jauno kunigo paskyrimu, ganytojas puikiai įvertino asmenines A. Lipniūnio savybes: darbštumą, punktualumą, principingumą, gebėjimą atjausti, norą būti su jaunimu ir be atodairos aukotis žmonėms. Šios žmogiškosios savybės idealiai tiko naujoms pareigoms.

 

Veikla pogrindyje ir vyskupijos ganytojo užuovėja

 

Nors vėliau, keičiantis ministrams, griežtas aplinkraštis buvo atšauktas, ateitininkų, pavasarininkų ir kitų organizacijų globa ir veiklos tęstinumas reikalavo didžiulio pasišventimo, atkaklumo, net išmonės. Iš pradžių teko organizuoti pogrindį, ieškoti naujų veiklos formų, naudotis aptiktomis spragomis: kurį laiką ateitininkai mažomis grupėmis rinkdavosi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Vėliau teko slapstytis: mažesnių kuopelių ateitininkų susirinkimai organizuoti kun. A. Lipniūno bute, didesnių – Katedros požemyje. Vasarą katalikų jaunimą vienijantys pavasarininkai rengdavo šventes ir iškylas gamtoje. Kun. A. Lipniūnas buvo laukiamas visur. Jis nuolat keliavo po parapijas, skaitė paskaitas, sakė pamokslus, guodė, patarė ir dovanojo leidinius, tapdamas įkvepiančiu pavyzdžiu jaunam žmogui. Jo entuziazmas ir pasišventimas katalikybės principų įgyvendinimui netruko duoti realių rezultatų – ateitininkų gretos vyskupijoje sparčiai augo.

 

Toks aktyvumas patraukė valdžios pareigūnų dėmesį. Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomas Panevėžio vyskupijos kurijos dokumentų rinkinys, kurio pavyzdžiai pateikiami šioje virtualioje parodoje – kun. A. Lipniūno paaiškinimai dėl policijos kratų, atliktų nutraukus jo keliones po vyskupijos parapijas, ilgi, atkakliai bažnyčios poziciją ir savo vyskupijos kunigą ginantys vyskupo K. Paltaroko susirašinėjimai su krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministrais – atskleidžia to meto situacijos sudėtingumą. Tik tvirta ir argumentuota Panevėžio vyskupo pozicija, užstojant savo dvasininką, padėjo kun. A. Lipniūnui išvengti suėmimo.

 

Pasaulio horizontai ir socialinė sielovada

 

Vyskupijoje ieškota modernesnių apaštalavimo būdų. Kunigai vykdavo semtis patirties į svetimas šalis, dalyvauti renginiuose, susipažinti su užsienio šalių kultūra ir tradicijomis. 1932 m. ir kun. A. Lipniūnas išvyko į pirmąją kelionę užsienyje – į tarptautinį Eucharistinį kongresą Dubline (Airija), vėliau keliavo po Europą. Įspūdžius aprašė Panevėžio spaudoje, o vėliau publikavo knygoje „Penkių valstybių sostinėse“ (1933 m.). Tais pačiais metais kaip Lietuvos katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris“ atstovas, trumpam stabtelėjęs Vokietijoje ir Olandijoje, išvyko į JAV dalyvauti XXI Lietuvos vyčių seime Čikagoje. Ten jis perskaitė ir Seimo prezidiumui įteikė iš Lietuvos atvežtą pavasarininkų ir Lietuvos vyčių Amerikoje Vienybės aktą. Šios kelionės įspūdžiai nugulė rankraštyje „Naujasis pasaulis. Įspūdžiai iš kelionės į Ameriką“. Deja, knyga neišleista, jos nepraleido cenzūra.

 

Kelionėse įgyta patirtis praturtino sielovados metodus Panevėžyje. Pritariant vyskupui Katalikų veikimo centro Panevėžio skyriuje pradėti organizuoti kursai jaunimo vadovams, dėmesys kreiptas ir dvasininkų darbo su paramos reikalingomis atskiromis visuomenės grupėmis, labdaros organizacijomis tobulinimui. Kun. A. Lipniūno lankomose parapijose viena po kitos kūrėsi Šv. Vincento Pauliečio labdaros grupės, o vargstančiųjų paramai jis pasiūlė steigti savišalpos kasas. Dažnai, kad galėtų padėti jaunam žmogui, ligoniui ar vargstančiam, ir iš savo kišenės jis viską atiduodavo. Tačiau net ir ši socialinė veikla buvo akylai stebima policijos, o labdaros susirinkimai draudžiami.

 

Kelias į mokslo aukštumas

 

Vyskupas K. Paltarokas palaikė ir labai vertino A. Lipniūno veiklą, tačiau matė, kad gabus kunigas gali pasitarnauti dar didesniems tikslams. Vyskupijai reikėjo išsilavinusio sociologo, kun. A. Lipniūno kandidatūra buvo numatyta ir į planuojamos Panevėžyje įkurti Mažosios kunigų seminarijos rektoriaus pareigas. Neoficialiuose pokalbiuose ganytojas yra užsiminęs apie kun. A. Lipniūną kaip apie savo įpėdinį. Tačiau tam dar trūko brandos, reikėjo įgyti gilesnių akademinių ir praktinių žinių.

 

Po dvejų įtemptų tarnystės Panevėžio vyskupijoje metų 1932-aisiais Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete kun. A. Lipniūnas išlaikė teologijos licenciato egzaminus. Suradus pamainą parapijoje ir surinkus lėšų, 1935 m. A. Lipniūnas išleistas į išsvajotas studijas užsienyje. Joms pasirinko Lilio socialinių ir politikos mokslų universitetą Prancūzijoje. 1937–1939 m. tęsė sociologijos studijas Katalikų institute Paryžiuje, kur įgijo socialinių mokslų licenciato diplomą. Vyskupo pageidavimu daktaro disertacijai jis pasirinko temą apie Katalikiškąją Akciją Lietuvoje, tačiau Paryžiuje susidūrė su šaltinių šia tema trūkumu, todėl darbą teko atidėti. 1939 m. pavasarį kun. A. Lipniūnas gavo paskyrimą dėstyti Panevėžio pedagoginiame institute, o tų pačių metų rudenį, institutui persikėlus į Vilnių, jis išvyko kartu.

 

 

Iliustracijos:

1. Panevėžio vysk. Kazimiero Paltaroko 1930 09 17 raštas Nr. 4232, kuriame rašoma, kad kun. Alfonsas Lipniūnas (Lipnickas) skiriamas Panevėžio vyskupijos katalikiškosios jaunuomenės instruktoriumi. Panevėžys. Lietuvos nacionalinis muziejus

2. Pumpėnų (Panevėžio apskr.) jaunimas pasitinka Panevėžio vyskupą. Sėdi iš kairės: Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos vikaras kunigas Jonas Bagdonas, Panevėžio vysk. Kazimieras Paltarokas, Pumpėnų parapijos klebonas Gasparas Spudas. Stovi kun. Alfonsas Lipniūnas (kairėje). XX a. 4 deš. Panevėžio kraštotyros muziejus

3. Kun. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) prašymas išduoti naują vidaus pasą. 1931 10 28. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

4. Kun. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) užpildyta anketa pasui gauti. 1931 10 29. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

5. Tradicinė Panevėžio ateitininkų šventė Panevėžio šaulių namų salėje. Centre iš kairės: kun. Alfonsas Lipniūnas, Vladislovas Butvila, Juozapas Ruškys. 1934 02 17. Panevėžio kraštotyros muziejus

6. Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos ateitininkės su kapelionu Alfonsu Lipniūnu ir kun. Adolfu Stašiu (dešinėje). Apie 1935 m. J. Žitkaus nuotrauka. Panevėžio kraštotyros muziejus

7. Panevėžio valstybinės gimnazijos ketvirtų klasių ateitininkai su dvasios vadovais – kun. Alfonsu Lipniūnu (centre) ir Juozapu Ruškiu (antroje eilėje dešinėje). Panevėžys. 1932 01 21. J. Pauros nuotrauka. Panevėžio kraštotyros muziejus

8. Panevėžio ateitininkai prieš kelionę į Biržus prie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros. 1933 05 21. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

9. Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ nariai gamtoje. Antroje eilėje centre sėdi kun. Alfonsas Lipniūnas. XX a. 4 deš. V. Firinauso stiklo negatyvas. Panevėžio kraštotyros muziejus

10. Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Pumpėnų kuopos nariai minint Šv. Aloyzo dieną. Kun. Alfonsas Lipniūnas sėdi antroje eilėje centre, trečias iš kairės – kunigo brolis Stanislovas Lipniūnas (Lipnickas). 1930 07 13. J. Pauros nuotrauka. Panevėžio kraštotyros muziejus

11. Kun. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) 1930 12 25 pranešimas (nuorašas) Panevėžio vyskupui dėl gauto rašto, kuriuo visam karo laikui jam draudžiama išvykti iš Panevėžio miesto ir sakyti prakalbas. Panevėžio kraštotyros muziejus

12. Panevėžio vysk. Kazimiero Paltaroko 1930 12 26 raštas Nr. 5746, adresuotas Krašto apsaugos ministrui Kaune dėl Konkordato nuostatų pažeidimo, vyskupo jurisdikcijos varžymo ir Katalikiškosios Akcijos trukdymo (draudžiant jo parapijos kun. Alfonsui Lipniūnui (Lipnickui) vykdyti pavestas pareigas). Panevėžio kraštotyros muziejus

13. Krašto apsaugos ministro pulkininko Balio Giedraičio 1931 01 10 raštas Nr. 25 – atsakymas į Panevėžio vyskupo 1930 12 26 raštą Nr. 5746. Panevėžio kraštotyros muziejus

14. Vidaus reikalų ministro 1931 11 09 raštas Nr. 420 Panevėžio vyskupui dėl kun. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) veikimo (rašte išlikusios vysk. Kazimiero Paltaroko pastabos rengiant atsakymą į šį dokumentą). Dokumentą sudaro 3 lapai. Panevėžio kraštotyros muziejus

15. Vidaus reikalų ministro 1931 11 09 rašto Nr. 420 antras lapas

16. Vidaus reikalų ministro 1931 11 09 rašto Nr. 420 trečias lapas

17. Panevėžio vysk. Kazimiero Paltaroko 1931 11 19 raštas Nr. 4443 – atsakymas į vidaus reikalų ministro 1931 11 09 raštą Nr. 420. Dokumente pateikiami argumentai dėl išsakytų kaltinimų kun. Alfonsui Lipniūnui (Lipnickui). Dokumentą sudaro 3 lapai. Panevėžio kraštotyros muziejus

18. Panevėžio vysk. Kazimiero Paltaroko 1931 11 19 rašto Nr. 4443 antras lapas

19. Panevėžio vysk. Kazimiero Paltaroko 1931 11 19 rašto Nr. 4443 trečias lapas

20. Kun. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) 1931 12 01 pranešimas Panevėžio vyskupui dėl policijos atliktos kratos. Panevėžio kraštotyros muziejus

21. Panevėžio vysk. K. Paltaroko 1931 12 02 raštas Nr. 4781 vidaus reikalų ministrui dėl kun. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) kratos teisėtumo. Panevėžio kraštotyros muziejus

22. Kun. Alfonso Lipniūno (Lipnicko), teol. lic., knygos Penkių valstybių sostinėse: įspūdžiai iš kelionės po Vakarų Europą viršelis, Panevėžys: „Bangos“ spaustuvė, 1933. 288 p.: iliustr. Panevėžio kraštotyros muziejus

23. Panevėžio vyskupijos vadų kursų, vykusių 1933 11 15–12 15 Panevėžyje, lektoriai ir klausytojai su Panevėžio vyskupu. Antroje eilėje iš kairės: kun. Vytautas Balčiūnas, kun. Alfonsas Lipniūnas, mokytoja Sofija Barisienė, vysk. Kazimieras Paltarokas, kun. Vladislovas Butvila. J. Žitkaus nuotrauka. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

24. Moksleivių ateitininkų kuopų atstovai, kunigai ir kiti svečiai prie Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros išlydint kun. Alfonsą Lipniūną, vyskupijos katalikiško jaunimo instruktorių, studijuoti į Lilio universitetą Prancūzijoje. 1935 09 22. J. Žitkaus nuotrauka. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

25. Kun. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) iš Romos (Italija) į Troškūnus draugui kun. Antanui Juškai rašyto atvirlaiškio aversas ir reversas. 1937 07 26. Panevėžio kraštotyros muziejus

26. Kun. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) iš Paryžiaus (Prancūzija) į Troškūnus draugui kun. A. Juškai rašyto atvirlaiškio aversas ir reversas. 1938 12 16. Panevėžio kraštotyros muziejus

27. Kun. Alfonsas Lipniūnas (kairėje) su studijų draugu Prancūzijoje. 1937 06 16. Panevėžio kraštotyros muziejus

28. Kun. Alfonsas Lipniūnas su broliu Povilu ir jo žmona Elžbieta Lipniūnienė (Čirvinskaite). Talkoniai. 1939 07 26. Panevėžio kraštotyros muziejus