VEIKIANČIOS

   

Paroda VIENO EKSPONATO PARODA: XIII-XIV A. PASAGINĖ SEGĖ

Ekspozicija UPYTĖS BAJORAI

Kranto g. 21

Iki 2018 m. rugsėjo 15 d. 

   

Ekspozicijoje „Upytės bajorai“ (Kranto g. 21) veikia „Vieno eksponato paroda: XIII-XIV a. pasaginė segė“. 

Paroda skirta archeologijai. Tai XIII-XIV a. pasaginė segė. Segė rasta Panevėžio rajone, Upytės sen., Sabonių kapinyne, 2012 metais vykusių archeologinių žvalgymų metu. Juos vykdė Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologai Alfreda Petrulienė ir Dovilas Petrulis. Eksponuojama segė – itin retas papuošalas. Neornamentuotos arba ornamentu puoštos pasaginės segės su platėjančiais ir storėjančiais galais Lietuvos teritorijoje nešiotos IX a. pab.– XVII a., labiausiai buvo paplitusios X–XIII amžiuje. Iš viso jų rasta per 300. Tokiomis segėmis būdavo susegami vyrų ir moterų drabužiai krūtinės ir peties srityje. Jomis galėdavo būti susegami ir galvos apdangalai, taip pat drobulė, su kuria laidotas mirusysis.

 

  

Paroda GULAGAS. VIENO LAGERIO ISTORIJA

Ekspozicija PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO EKSPOZICIJA

Respublikos g. 17

Iki 2018 m. rugsėjo 28 d. 

   

Vyksta Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Gulagas. Vieno lagerio istorija". Paroda šiuo metu yra eksponuojama Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje. Parodą galima aplankyti iki rugsėjo 28 d.

Paroda „Gulagas. Vieno lagerio istorija“ supažindina lankytoją su 1946–1987 m. Permės srityje, Čiusovojaus rajone, veikusio sovietinio lagerio istorija. 1946 m. įkurta pataisos darbų kolonija ilgainiui tapo griežčiausiai Sovietų Sąjungos teritorijoje saugomu ypatingojo režimo lageriu, kuriame buvo kalinami įvairių tautybių disidentai, žmogaus teisių gynėjai, Helsinkio grupių nariai. Parodoje atspindėti trys pagrindiniai lagerio raidos etapai: 1946–1954 m., 1954–1972 m. ir 1980–1989 m. 

Dvylikoje parodos stendų panaudota vaizdinė ir dokumentinė medžiaga iš Politinių represijų istorijos memorialinio muziejaus „Permė-36“ fondų. Parodos autoriai – muziejaus direktorius Viktoras Šmyrovas, dizaineriai Olegas Trušnikovas ir Jurijus Rešetnikovas.