EKSPOZICIJOS

Ekspozicija „PANEVĖŽIO KRAŠTO PRIEŠISTORĖ“

  

2004 m. įrengta muziejaus archeologinė ekspozicija apima laikotarpį nuo pačių seniausių laikų, t.y. akmens amžiaus, iki XVI a. ir atspindi gyvenimą Panevėžio krašte. Kuriant ekspoziciją panaudoti Panevėžio kraštotyros muziejaus saugyklose sukaupti archeologiniai eksponatai – nuo pirmosiose prieškarinėse muziejaus archeologinėse ekspedicijose surinktų daiktų iki pastarojo dešimtmečio archeologinių tyrimų medžiagos. Didžioji dalis eksponatų, iliustruojančių Panevėžio krašto priešistorę, yra perimta iš seno muziejaus rinkinio, kita – nuoseklių archeologinių tyrimų, žvalgomųjų ekspedicijų rezultatas.

   

              

   

Eksponuojamas mamuto šonkaulis, banginio stuburo slankstelis, suakmenėję elnių ragai, fosilijos perteikia akmens amžiaus, paleolito-mezolito laikotarpio migruojančių medžiotojų nūdieną. Mamutai Lietuvoje išnyko dar prieš Nemuno ledynmetį, tačiau Biolingo laikotarpio medžiotojų pagrindinis išgyvenimo šaltinis tapo šiaurės elniai. Jiems sumedžioti, nudirti kailius, maistui paruošti mėsą buvo naudojami titnaginiai įrankiai. Lanko strėlių antgaliai buvo gaminami iš mikrolitų (lancetai, trapecijos, rombai, trikampiai). Žvėrių odos apdirbimui buvo naudojami titnaginiai grandukai, gremžtai, rėžikliai, peiliai. Aprėdui pasiūti kauliniai adikliai, adatos ir kiti specialios paskirties įrankiai. Gludinti titnaginiai įtveriamieji kirviai unikalūs, iš atvežtinio titnago pagaminti ginklai. Parodos eksponatai iš mezolito ir neolito laikotarpio iliustruoja gyventojų kasdienybę, technologinius procesus. Palaipsniui įsisavinant naujas gamybos ir žaliavos apdorojimo technologijas keitėsi įrankiai, jų formos. Ruošiant lydimus, auginant grūdines kultūras reikėjo tobulesnių darbo įrankių. Eksponuojami raginiai ir akmeniniai kapliai. Parodoje galima išmokti pragręžti akmenį, gaminti akmeninį kirvį. Ekspozicijoje eksponuojami 65 akmeniniai kirviai, akmeninės buožės, plaktukai, trintuvai. Ekspozicijos puošmena – baltiškas laivinis kirvis. Eksponuojami ir rekonstruoti lipdytos keramikos puodai su brūkšniuotu paviršiumi.

  

Bronzos laikotarpyje dar labiau keitėsi žmonių naudoti įrankiai. Didesnę reikšmę įgyja metalurgija. Pradėti naudoti metaliniai įrankiai (bronziniai kirviai), papuošalai. Vėliau išplito geležies dirbiniai. Keitėsi ir gyvenimo būdas. Pirmaisiais amžiais po Kristaus žmonės jungėsi į didesnes teritorines bendruomenes. Apie senojo geležies amžiaus žmonių gyvenimą, jų tradicijas, veiklą sužinome iš tyrinėtų Berčiūnų, Upytės kapinynų. Ekspozicijoje eksponuojamas pilkapis – pomirtinis namas (kapas) iliustruoja Šiaurės Lietuvos pilkapių kultūrą. Žmonės laidoti su įkapėmis: žalvariniais baltiškais papuošalais (juostinės apyrankės, žalvarinės antkaklės, lankinės segės, stiklo karoliai, žalvariniai žiedai, smeigtukai), ginkluote (įmoviniai siauraašmeniai kirviai, plačiaašmeniai kovos peiliai, ietigaliai), darbo įrankiais (pjatuvėliai, peiliai, verpstukai, skiltuvai). Ekspoziciją puošia rankinės trinamosios akmeninės girnos.

  

Vidurinį ir vėlyvąjį geležies amžius (V–XIV a.) Panevėžio krašte reprezentuoja grandeliniai kario šarvai, pentinai, kalavijai, ietis, įmovinis kirvis ir kiti eksponatai. Atidžiau pasižvalgius išvysime natūralų dubenuotą akmenį, simbolizuojantį pagonišką tikėjimą Panevėžio krašte. Iš tyrinėtų Barinės, Rimaisų, Sabonių kapinynų sužinome, kad mirusieji laidoti degintiniuose kapuose su žirgų aukomis ir gausiomis įkapėmis (papuošalai, buities daiktai, žirgo aprangos detalės). Išskirtinis eksponatas – sidabriniais ornamentuotais apkaustais puoštos žirgo kamanos su žalvariniais žvangučiais (Barinė, XII a.)

  

  

Ekspozicija atidaryta: 

Vasario 16-osios g. 23

II-V 9–17 val., VI 11–16 val.

Paskutinis mėnesio penktadienis – sanitarinė diena.

   

      

Ekspozicija „PANEVĖŽYS XIX a.–XX a. PRADŽIOJE“

    

Panevėžio miestas istoriją skaičiuoja nuo 1503-ųjų metų, kuomet Lietuvos valdovas Aleksandras įpareigojo Ramygalos kleboną pastatyti katalikų bažnyčią tarp Nevėžio ir Lėvens upių. Nuo XVI a. vidurio Panevėžys tapo administraciniu Upytės pavieto centru. XVII–XVIII a. jis buvo nedidelis magdeburginės privilegijos neturintis miestelis, vykdęs svarbias administracines-teismines funkcijas. Čia veikė pavieto teismai, 1614 m. buvo pastatyti teismų pastatai ir archyvas, rinkosi pavieto bajorų seimeliai. 1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, didžioji Lietuvos dalis buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Ekspozicija atskleidžia Panevėžio miesto gyvenimo pokyčius, svarbiausius XIX a. įvykius: anticarinius sukilimus, baudžiavos panaikinimą 1861 m., spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą 1864–1904 m., tautos priešinimąsi rusifikacijai. 

 

Besiformuojantį lietuvių nacionalinį judėjimą, kovą už lietuvišką žodį ekspozicijoje iliustruoja pirmieji lietuviški periodiniai leidiniai „Aušra“ (pradėtas leisti 1883 m.), „Varpas“ (leistas nuo 1889 m.), Prūsijoje spausdintos ir knygnešių slapta per sieną į Lietuvą gabentos ir platintos lietuviškos maldaknygės, skulptūra „Knygnešys“ (autorius Juozas Zikaras) – kovos už lietuvišką spaudą simbolis.

  

  XIX a. išradimai fotografija, telefonas ir kt. gana greitai tapo neatskiriama miesto gyvenimo dalimi. Kitoje ekspozicijos dalyje – XIX a. pabaigos–XX a. pradžios fotoateljė interjere – eksponuojami fotoaparatai „G. Rodenstock“ (Vokietija), „Kodak“ (JAV), vienas pirmųjų telefono aparatų Panevėžyje „L. M. Ericsson & Co” (Rusija), Panevėžio fotografų įamžinti panevėžiečių portretai. Dėmesį patraukia išskirtinis senojo Panevėžio vaizdas – iš dviejų fotografo L. Slonimskio nuotraukų sujungta Turgaus (dabar Laisvės) aikštės panorama apie 1900 m. Šios ekspozicijos pasididžiavimas – dviratis „C. J. F. Ljunggren“ (Švedija), pagamintas XIX a. pabaigoje. 

   

            

    

Laikmečiui būdingi pramonės gaminiai, gyventojų buities reikmenys pristatomi XX a. pradžios parduotuvės interjere. Lentynose išdėlioti sidabriniai, fajansiniai indai, žibalinės lempos, žvakidės, lygintuvai, laikrodžiai, siuvimo priemonės ir kt. pasakoja apie visuomenės vartoseną, poreikius, madą. Laikmetį atspindi eksponuojama carinės Rusijos valiuta – rubliai (monetos, banknotai). 

  

Ekspozicija atidaryta: 

Vasario 16-osios g. 23

II-V 9–17 val., VI 11–16 val.

Paskutinis mėnesio penktadienis – sanitarinė diena.

    

   

Ekspozicija „PANEVĖŽYS LIETUVOS RESPUBLIKOS METAIS“   

   

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Panevėžio kraštotyros muziejus įgyvendino projektą ir 2016 metų gegužės 16 dieną visuomenei pristatė ekspoziciją „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais (1918–1940)“.

   

Naujojoje ekspozicinėje erdvėje lankytojams pristatome daugiatautį, 1920–1940 metais sparčiai modernėjusį Panevėžį, kuomet jame gyveno apie 25 tūkstančius gyventojų. Stropiai ieškojome detalių, atskleidžiančių mūsų senelių bei prosenelių jaunystės miestą. Tuomet populiariausia transporto priemonė buvo dviratis, Panevėžyje važinėjo tik kelios dešimtys automobilių, buvo pastatytas įspūdingas Laisvės tiltas, gatvėse kilo naujų elektros linijų stulpai, daugėjo radijo imtuvus įsigijusių panevėžiečių, reguliariai imtas leisti miesto laikraštis. Tarpukariu vadinamą laikmetį ir visuomenės gyvenimą iliustruoja informatyvūs, išskirtinio dydžio vaizdai, šviesdėžės, žemėlapis, įgarsinimo sistema bei daug įdomių daiktų. Lankytojams pristatome Panevėžyje per 20 Nepriklausomybės metų pastatytas modernias gimnazijas ir pradžios mokyklas, įsteigtą Panevėžio vyskupiją ir pastatytą Kristaus Karaliaus katedrą, apskrities ligoninę, iškilusius bankų rūmus ir kitus visuomeninius pastatus. 

   

Atskira ekspozicijos erdvė skirta Laisvės temai. Čia supažindiname su savanorių kovomis už Lietuvos laisvę, jų atminimo įamžinimu, pateikiame nuotraukas bei apdovanojimus. Šviesos srautas kiekvieno žvilgsnį nukreipia į vieną prasmingiausių eksponatų – skulptoriaus Juozo Zikaro 1926 m. Panevėžio miestui sukurtą Laisvės paminklo maketą. Šalia jo – Laisvės simbolius įkūnijanti holograma – vienintelis tokio pobūdžio erdvinis vaizdas Panevėžio regione. Hologramos netikėtumas slypi besikeičiančiame erdviniame vaizde, kurį lankytojas pamato judėdamas tam tikra kryptimi. 

   

               

Ekspozicija atidaryta: 

Vasario 16-osios g. 23

II-V 9–17 val., VI 11–16 val.

Paskutinis mėnesio penktadienis – sanitarinė diena.

   


Ekspozicija „KRYŽDIRBYSTĖ AUKŠTAITIJOJE“

 

Sakralinės medžio skulptūros – meniškiausia ir labiausiai brangintina tradicinio  liaudies meno dalis. Ekspozicijoje pristatomos garsiausių Vidurio Aukštaitijos dievdirbių Igno Bieliausko, Ksavero ir Jono Danauskų, Silvestro Merkelio, Jono Valio, Stanislovo Stankevičiaus ir kitų meistrų sakralinės medžio skulptūros bei trys žymiausio XIX a. mūsų krašto kryždirbio Vinco Svirskio kryžiai.

   

          

   

Eksponuojamos šventųjų skulptūrėlės – namų globėjai, vadinami šventieji patronai: šv. Juozapas, šv. Jurgis, šv. Jonas Nepomukas, šv. Antanas, šv. Barbora ir kitos mūsų krašte paplitusios skulptūrėlės, kurios buvo keliamos į kryžius, stogastulpius: Nukryžiuotasis, Rūpintojėlis, Jėzus Nazarietis, Kristus, nešantis kryžių, Švč. Mergelė Marija Sopulingoji, Pieta, šv. Florijonas, šv. Rokas, šv. Izidorius Artojas. Buvo tikima jų ginamąja ir saugojamąja galia. 

 

Atkurta XIX a. pab. – XX a. pr. kryždirbio, dievdirbio dirbtuvėlės aplinka. Čia eksponuojami autentiški stalių, dailidžių įrankiai, kuriuos naudojo to laikotarpio meistrai, kurdami savo kūrinius. Ekspozicijoje atskleidžiama XVIII a. antrosios pusės – XX a. pradžios Vidurio Lietuvai būdingų santūrių, lakoniškų formų liaudies skulptūros tradicija.

   

Ekspozicija atidaryta: 

Vasario 16-osios g. 23

II-V 9–17 val., VI 11–16 val.

Paskutinis mėnesio penktadienis – sanitarinė diena.

  

   

Ekspozicija „GAMTOS MEDIJA

 

Ekspozicija „Gamtos medija: stebėjimas, tyrinėjimas, išsaugojimas“ – moderniausia pažintinė vieta Panevėžio kraštotyros muziejuje, skirta krašto, šalies ir pasaulio gamtinės įvairovės eksponatams. Įspūdingiausia ekspozicijoje yra V. Straševičiaus surinkta pasaulio vabzdžių kolekcija, kurią sudaro 6500 vienetų eksponatų, 1290 rūšių. Kolekcijos pagrindas – drugeliai iš įvairių pasaulio kontinentų. Kad atsiskleistų visas drugelių sparnų grožis, kiekviename ekspoziciniame langelyje įrengtas atskiras apšvietimas. Ekspozicijoje pateikiama ir istorinė kolekcijos autoriaus, tarpukario Panevėžio lenkų gimnazijos mokytojo Valerijono Straševičiaus darbo vieta su autentiškais eksponatais (knygos, piešiniai, šeimos nuotraukos), tačiau pati ekspozicijos erdvė itin šiuolaikiška ir funkcionali. Čia veikia sinchronizuota paros apšvietimo ir gamtos garsų simuliacija: rytą kukuoja gegutė, kranksi kranklys; dieną sveikinasi pempė, gervė; vakare – lakštingala, lelys; naktį galima išgirsti džiunglių garsus – beždžiones, riaumojantį liūtą. Ekspozicijos vaizdo ir garso dermę įvertinti lankytojams siūloma prisėdus ant stilingų minkštasuolių.

 

       

 

Atskiroje ekspozicinėje salėje eksponuojamos žvėrių (lokio, bebro, kiaunės) ir paukščių (gervės, tetervino, kėkšto) iškamšos. Įspūdingo dydžio stendas-knyga „Panevėžio krašto gamta“, supažindina lankytojus su Panevėžio regiono miškais, upėmis, geologine praeitimi, augalais, įrašytais į Lietuvos raudonąją knygą, gamtos ir kultūros paminklais, saugomomis teritorijomis. Šioje patalpoje ir seniausi muziejaus eksponatai – suakmenėjimai (fosilijos). 

   

Pasaulio atsiradimo ir Žemės raidos istoriją įamžina informacinis stendas „Laiko juosta“, kurios sutartiniu matu pasirinkta 1 sekundė lygi 100 metų. Remiantis tokiu skaičiavimu, įspūdingai priartėja Saulės sistemos ir Žemės susiformavimas, gyvybės atsiradimas ir suklestėjimas, žmogaus ir jo proto galių evoliucija. 

   

Abejose „Gamtos medijos“ ekspozicijos patalpose vyksta įvairios gamtos edukacinės programos, skirtingai pritaikomos įvairioms amžiaus grupėms. Technologiškai pritaikytos erdvės ir realūs gamtos eksponatai užtikrina patikimą ir kartu šiuolaikišką informacijos sklaidą.

 

 

Ekspozicija atidaryta: 

Vasario 16-osios g. 23

II-V 9–17 val., VI 11–16 val.

Paskutinis mėnesio penktadienis – sanitarinė diena.

   

   

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO ekspozicija

  

Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija atidaryta 2004 m. rugpjūčio 23 d. autentiškoje vietoje – buvusiose Sąjūdžio Panevėžio grupės patalpose Respublikos g. 17. Ekspozicijos paskirtis – atskleisti tautos pasipriešinimo mastą totalitariniam režimui nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Įspūdingos nuotraukos ir vaizdingas interjeras, autentiški eksponatai  – visa tai sukuria tikrovišką nuotaiką, supažindina su svarbiausiais antisovietinio judėjimo etapais ir įvykiais. Čia veikia moderni skaitmeninė ekspozicija, demonstruojami vaizdo filmai, parengta nemažai edukacinių programų moksleiviams.

  

                     

  

Ekspozicija atidaryta: 

Respublikos g. 17

II-V 9–15 val.

Dėl lankymo kitu laiku teirautis Vasario 16-osios g. 23 arba telefonu 8 45 59 61 81.

Paskutinis mėnesio penktadienis – sanitarinė diena  

  

  

Ekspozicija „UPYTĖS BAJORAI“       

  

Ekspozicija „Upytės bajorai“ įrengta seniausiame išlikusiame Panevėžio pastate Kranto g. 21. Ji nukelia į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, supažindina su bajorų gyvensena, kultūra ir vertybėmis. Čia eksponuojami autentiški bajorų aplinkos daiktai, monetų lobis, dvarų nuotraukos ir dvarininkų portretai, žymiausių krašto bajoriškų giminių herbai. Įrengtas dvaro interjeras bei požeminė legendinio bajoro Vladislovo Sicinskio – Čičinsko instaliacija. 

  

              

   

Ekspozicija atidaryta:

Kranto g. 21

Dėl ekspozicijos lankymo teirautis Vasario 16-osios g. 23 arba telefonu 8 45 59 61 81.

Paskutinis mėnesio penktadienis – sanitarinė diena