MUZIEJAUS RINKINIAI

 

Archeologijos rinkinys

  

Vienas seniausių Panevėžio kraštotyros muziejuje yra Archeologijos rinkinys, jo formavimas yra reikšminga muziejaus istorijos dalis. Archeologiniai eksponatai muziejuje pradėti kaupti ir saugoti nuo muziejaus įkūrimo. Šiam rinkiniui pagrindą padėjo „Gimtajam kraštui tirti draugijos“ narių: mokytojo J. Elisono, notaro J. Moigio, mokytojų P. Bliumo, P. Butėno, asmeninės kolekcijos, padovanotos 1925 m. įsteigtam Panevėžio kraštotyros muziejui. Didžiąją rinkinio dalį jiems padėjo surinkti mokiniai. Tuo metu rinkinį sudarė apie 500 radinių. Tarpukariu Panevėžio krašto archeologinių paminklų žvalgyme kartu su žymiais mokslininkais: P. Puzinu, P. Tarasenka, E. Volteriu, dalyvavo ir Panevėžio muziejaus darbuotojai A. Banelis, A. Kasperavičius, kurie pavienius radinius kaupė muziejuje.

  

Pirmuosius ardomų laidojimo paminklų Uliūnuose, Paželvaičiuose archeologinius tyrimus Panevėžio kraštotyros muziejus organizavo 1959–1960 m. (vad. D. Andrašiūnaitė). Nuo 1975 m. muziejaus archeologijos rinkinį formavo ir puoselėjo, tyrimams vadovavo ilgametė Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja, archeologė, nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos specialistė Alfreda Petrulienė, ištyrusi per 40 Aukštaitijos paveldo objektų, iš jų sukaupusi muziejui didesnę rinkinio dalį – daugiau kaip pusantro tūkstančio įvairių laikotarpių archeologinių radinių. Jos iniciatyva archeologijos rinkinys buvo profesionaliai, sistemiškai tvarkomas. Radiniai atrinkti pagal grupes, tipus, konservuoti, sudaryti detalūs inventoriaus aprašai, kartoteka, radinių piešiniai, sukauptas archeologinių ataskaitų fondas. Individualiai ir drauge su Lietuvos archeologais Panevėžio rajone tyrinėti reikšmingi krašto kultūrai archeologijos paminklai: Tarnagalos piliakalnis, Pašilių, Tiltagalių, Berčiūnų, Pajuosčio pilkapynai, Barinės, Baroniškių–Jutiškių, Kučių–Linonių, Užkalnių, Drąseikių, Upytės, Panevėžio ir kt. kapinynai. Tyrinėtų kapinynų medžiaga saugoma archeologijos rinkinyje.

 

Šiuo metu archeologijos rinkinyje sukaupta arti 4000 eksponatų. Beveik pusę jų sudaro akmens ir bronzos amžių darbo įrankiai, ginklai. Saugomas titnago dirbinių inventorius (kirveliai, nuoskalos, skeltės, spec. paskirties dirbiniai), kuris yra patekęs iš Panevėžio apylinkių: Karsakiškio, Pukiškio, Uoginių, Piniavos ir kt. Išskirtinė rinkinio kolekcija – akmeniniai kirveliai, kurių surinkta apie 500 vnt. Pastaruoju metu archeologijos rinkinį papildė radiniai iš Panevėžio senamiesčio kapinių, miesto istorinės dalies, Panevėžio rajono dvarų. Senojo Panevėžio miesto kapinyno, XVI–XVIII a. pr. radinių kolekciją sudaro 626 vnt. saugomų eksponatų. Iš jų 341 moneta, kostiumo aksesuarai (138 vnt.), simbolinės įkapės (žiedai, dievonalijos ir pan., 67 vnt.), buities daiktai (peiliai, skustuvai, 33 vnt.). Reikšmingą rinkinio dalį sudaro Panevėžio miesto istorinės dalies (senamiesčio) XVII–XIX a. naujausių archeologinių tyrimų radiniai: žiestų dubenėlių, puodų, indų, koklių fragmentai ir šukės, buities reikmenys, monetos. Saugomi archeologijos rinkinio eksponatai yra konservuoti, atliktas restauravimas, apskaita.

  

Nuotraukų galerija

   

           

Etnografijos rinkinys

  

Etnografijos rinkinys pradėtas kaupti nuo pat muziejaus įkūrimo 1925 m. Jame yra per 3600 eksponatų iš XIX–XX a. Rinkinį sudaro sakralinės medžio skulptūros, keramikos, audinių, rūbų, apavo, baldų, namų apyvokos daiktų, darbo įrankių, muzikos instrumentų bei metalinių kryžių viršūnių kolekcijos. 

    

Čia saugomi ir trys žymaus XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvos dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai.

  

Dauguma etnografijos rinkinio eksponatų surinkti Panevėžio apskrityje ir atspindi šio krašto etninį savitumą.

    

Nuotraukų galerija

  

  

Daiktų rinkinys

      

Gausiame daiktų rinkinyje saugomi skirtingų medžiagų eksponatai, pagaminti naudojant įvairią techniką ir technologijas. Didžiąją jų dalį sudaro įvairūs buities daiktai: indai, baldai, drabužiai, papuošalai, įrankiai, ginklai ir kt. Jie atspindi skirtingų visuomenės socialinių sluoksnių gyvenseną ir buitį.

  

Tarp saugomų eksponatų yra ir serijinės gamybos produktų, ir unikalių daiktų. Nors didžioji dalis pristato gimtąjį kraštą, didžiuojamės ir gydytojo Rimvydo Jono Sidrio 1989 m. muziejui padovanota Rytų meno kolekcija. Joje – Bali, Fidži salose, Filipinuose, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, Hong Konge, Japonijoje, Indijoje, Australijoje įsigyti dramblio kaulo raižiniai, ritualinės medžio skulptūrėlės ir kaukės, buities reikmenys.

  

Rinkinyje saugomi ir meno kūriniai: Bernardo Bučo, Juozo Zikaro, Jono Mackevičiaus, Kazimiero Naruševičiaus, Stasio Kavaliausko, Vinco Dilkos, Stasio Jusionio, Juozo Lebednyko, Klausučio Beržanskio, Irinos Nosovos, Algimanto Vytėno, Antano Gabrėno, Jurgio Šapkaus, Stasės Medytės ir kitų tapyti paveikslai, piešiniai, eskizai, skulptūros.

 

Čia saugomi XX a. Panevėžio krašto veikėjų: rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Didžiulių šeimos, choro dirigento Mykolo Karkos, kompozitoriaus Antano Belazaro ir kitų asmeniniai daiktai. 

 

Nuotraukų galerija

  

  

Dokumentų rinkinys

   

Dokumentų rinkinį sudaro per 5000 eksponatų, liudijančių krašto istoriją nuo XVI a. iki šių dienų. Tai įvairūs rankraščiai, nuosavybės dokumentai, įstaigų ir visuomeninių organizacijų bei žmonių asmeniniai dokumentai. Rinkinyje saugomi 63 Upytės pavieto teismo raštai, datuoti XVI–XVIII a., seniausias iš jų – 1585 metų. Dokumentai rašyti popieriaus lapuose su vandens ženklais, juose išlikę senieji antspaudai.

 

Tarp saugomų bažnytinių dokumentų yra ir Panevėžio vyskupijos kurijos bylos, apimančios 1904–1960 metų laikotarpį. Tai 1926–1943 m. parapijų klebonų ataskaitos, 1904–1929 m. dokumentai apie Panevėžio katedros statybą, dokumentai apie dvasininkus, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje kaltintus antivalstybine veikla ir kt.

 

Rinkinyje nemažai įvairių 1918-1940 m. vykusių mieste kultūrinių renginių programų, afišų, taip pat savivaldybės rinkimų dokumentai, miesto planai.

Čia saugomi daugelio įžymių Panevėžio krašto žmonių archyvai: rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, rašytojo Mato Grigonio, gydytojo Andriaus Domaševičiaus, Didžiulių šeimos, choro dirigento Mykolo Karkos, kalbininko ir etnologo Petro Būtėno, kompozitoriaus Antano Belazaro, režisieriaus Juozo Miltinio ir kitų.

   

  Nuotraukų galerija

  

  

Gamtos rinkinys

   

Gamtos rinkinys atspindi regiono gamtinę aplinką nuo seniausių laikų. Jame saugomi seniausi muziejaus eksponatai – per 500 milijonų metų skaičiuojantys mineralai, iškasenos, fosilijos. Čia renkamos Panevėžio kraštui būdingų gyvūnų (daugiausia paukščių) iškamšos, retų augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, herbarai.

   
Muziejaus pasididžiavimas - Valerijono Straševičiaus surinkta pasaulio vabzdžių kolekcija (per 5000 vienetų). Joje gausu egzotiškų, šiandien jau išnykusių vabzdžių iš Europos, Afrikos, Amerikos, Okeanijos. 

   

Nuotraukų galerija

  

Valerijono Straševičiaus vabzdžių kolekcija

   

Entomologas Valerijonas Straševičius gimė 1885 m. birželio 20 d. Augustavo dvare, augo Rygoje. 1905 m. V. Straševičius baigė Rygos imperatoriaus Nikolajaus I-ojo gimnaziją. Po 1905-1907 m. revoliucinės suirutės V. Straševičius studijavo Čekijos Taboro žemės ūkio akademijoje, vėliau – Belgijoje, o 1910 m. rudenį tapo Krokuvos universiteto Gamtos ir chemijos fakulteto studentu.

   

1919 m. Panevėžyje kuriantis lenkų gimnazijai, V. Straševičius buvo pakviestas dirbti dėstytoju ir iki 1933 metų dėstė joje chemiją, fiziką, astronomiją, botaniką, zoologiją, kaligrafiją. Pablogėjus sveikatai, 1933 m. persikėlė gyventi į Naudvarį. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, o 1941 m. birželyje V. Straševičius su žmona ir uošve ištremti į Sibirą.

  

V. Straševičiaus sūnūs – Zigmantas ir Valerijonas – dalyvavo pasipriešinimo okupacijai judėjime, karo pabaigoje repatrijavo į Lenkiją. Pas sūnų Elblonge apsigyveno ir 1946 m. iš tremties su žmona sugrįžęs V. Straševičius. 

  

Dar studijuodamas Čekijoje ir Belgijoje, V. Straševičius susidomėjo vabzdžiais, ypač drugiais ir vabalais. Vabzdžius pradėjo rinkti nuo 1915 m., juos sistemino, piešė. Pasitraukęs iš gimnazijos, V. Straševičius dar daugiau dėmesio skyrė savo pomėgiui: per vabzdžių prekybos įmones pirko įvairius vabzdžius, vabzdžių atlasus, pats rinko Vidurio Europos drugius. Jo vabzdžių kolekcijoje – per 5000 unikalių pasaulio drugių ir vabalų pavyzdžių.

  

Mirė V. Straševičius 1968 m. sausio 10 d., palaidotas Elblongo kapinėse Lenkijoje. Antrojo pasaulinio karo metais J. Elisono ir D. Urbo rūpesčiu V. Straševičiaus vabzdžių kolekcija ir dalis bibliotekos buvo atgabenta į Panevėžio muziejų.

  

Nuotraukų galerija

  

  

Fotografijos rinkinys 

   

Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniuose sukaupta per 30 000 fotodokumentų: negatyvų, pozityvų, diapozityvų, atvirukų su žymių žmonių portretais, miestų bei miestelių vaizdais. Seniausios rinkinio fotografijos datuotos 1863 metais: dviejų Lauksodžio dvaro panelių portretas su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės įrašu kitoje nuotraukos pusėje ir fiksuota data – 1863 m. rugsėjo 25 d. bei dviejų moterų – Johasios ir Zosios Pieczkowskų – portretas su įraše užfiksuota data – 1863 m. lapkričio 3 d. Abiejų nuotraukų fotografai nežinomi.

  

Itin vertingos senosios Panevėžio miesto vaizdų fotografijos, kurių originalių turime labai nedaug. Tai fotografo Leibos Slonimskio prieš Pirmąjį pasaulinį karą  fotografuoti Panevėžio centrinės miesto dalies fragmentai bei pastatai. Kiek daugiau yra atvirukų, išleistų to paties L. Slonimskio ir kito Panevėžio fotografo Jankelio Trakmano bei Pirmojo pasaulinio karo metais perleistų ar naujai išleistų vokiečių leidėjų.

      

Rinkinyje svarbią vietą užimą Panevėžio krašto tarpukario fotografų kolekcijos. Gausiausia yra miežiškiečio Vinco Ferinausko (1892–1975) stiklo negatyvų (per 1 500 tūkstančio) bei fotografijų kolekcija. Didžiąją jos dalį sudaro Miežiškių ir aplinkinių vietovių gyventojų portretai, žmonių grupių, draugijų bei organizacijų, moksleivių nuotraukos. Istoriniu ir urbanistiniu požiūriu ypač reikšmingos fotografijos su Miežiškių bei Upytės miestelių panoramomis, bažnyčių, dvarų pastatais, Raguvėlės dvaro aplinkos fragmentais.

 

Kur kas kuklesnėje Krekenavos miestelio fotografo Tado Bajarūno (1890–1945) stiklo negatyvų bei nuotraukų kolekcijoje taip pat dominuoja portretai bei žmonių grupių fotografijos. Ypač įdomios ir vertingos tos nuotraukos, kuriose užfiksuotos miestelio gatvės, panorama iš bažnyčios bokšto, įamžintas bažnyčios interjeras bei eksterjeras, tilto per Lokaušos upę, mokyklos bei kitokios statybos.

   

Panevėžio miesto vaizdai bei šventiniai mitingai, Subačiaus krašto žmonių visuomeninis, religinis ir kultūrinis gyvenimas, kaimo žmonių darbai įamžinti Subačiaus miestelio fotografo Povilo Šinskio (1878–1974) fotografijose. Itin vertingos senosios Geležių bažnyčios altoriaus bei klausyklos nuotraukos, nes tik jose galima pamatyti nagingo vietos meistro Jono Baruolio (1848–1930) sukurtą ir dailiai dekoruotą bažnyčios interjerą. P. Šinskis kol kas vienintelis žinomas Panevėžio krašto fotografas, daręs ir stereoskopines nuotraukas.

  

Vienas žymiausių tarpukario Panevėžio fotografų – Jonas Žitkus (Žitkevičius) (1889–1975). Jo ateljė, įsikūrusią P. Puzino gatvės 5-ajame name, mėgo ir gimnazistai, ir miesto inteligentai, ir eiliniai miestiečiai. J. Žitkus daugiausia dirbo studijoje, tačiau įvairiomis progomis buvo kviečiamas į mokyklas, įstaigas, fotografuodavo miesto šventes, iškilmes, atskirus objektus. Ypač reikšmingos, o pačiam fotografui ir lemtingos, 1941 m. birželio pabaigos fotografijos, kuriose jis užfiksavo raudonojo teroro aukas: NKVD rūsiuose nukankintų Panevėžio medikų bei dar dviejų miestiečių kūnus, netoli Cukraus fabriko sušaudytų žmonių kūnų atkasimo momentus, iškilmingas šių aukų laidotuves. Už šias fotografijas J. Žitkus 1945 m. buvo nuteistas 10 metų kalėjimo. Pusę kalinimo laiko praleido Macikų kalėjime Šilutės rajone, kitą pusę – Sibiro lageriuose.

 

Fotografijų rinkinyje sukauptose kolekcijose – nuotraukos su žymiais Panevėžio miesto žmonėmis: muziku Mykolu Karka, kompozitoriumi Antanu Belazaru, kunigu, rašytoju, pedagogu Julijonu Linde-Dobilu, rašytoja, pedagoge, visuomenės veikėja Gabriele Petkevičaite-Bite, rašytoju, pedagogu Matu Grigoniu, skulptoriais Juozu Zikaru ir Bernardu Buču, istorike Ona Maksimaitiene, režisieriumi Juozu Miltiniu, aktoriais Jonu Alekna, Regina Zdanavičiūte, Henrika Hokušaite-Kosmauskiene ir Stepu Kosmausku bei kitais.

 

Gausios 1918–1940 m. laikotarpio fotografijų kolekcijos Lietuvos kariuomenės bei švietimo temomis.

  

Dauguma nuotraukų yra iš Panevėžio miesto bei jo apylinkių. Tačiau rinkinyje yra nuotraukų iš įvairių laikotarpių Vilniaus, Kauno, Šiaulių, kitų Lietuvos vietovių, o taip pat XIX a. pab.–XX a. pr. carinės Rusijos miestuose bei dar iki Antrojo pasaulinio karo JAV padarytų fotografijų.

  

Nuotraukų galerija 

  

  

Knygų rinkinys

   

Knygų rinkinyje yra saugoma per 5000 knygų. Tai XVII-XXI amžiuje išleisti knygų verslo įmonių (spaustuvių, knygynų), pavienių raštijos darbuotojų bei įvairių organizacijų ir įstaigų religinio ir pasaulietinio turinio leidiniai. Nemažą rinkinio dalį sudaro mišiolai, maldaknygės, enciklopedijos, vadovėliai, grožinė literatūra, informaciniai leidiniai lietuvių, rusų, lenkų, lotynų ir kitomis kalbomis. Dauguma jų susiję su Panevėžio kraštu. Seniausias leidinys – 1685 m. išleistas mišiolas lotynų kalba. Gausiausia rinkinyje yra 1918–1940 metų laikotarpiu leistų knygų kolekcija.

   

Dalis knygų pažymėtos ekslibrisais, įstaigų, asmeninių bibliotekų ar kitais spaudais, įrašais, autografais. Muziejuje saugomos rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943); gydytojo, socialdemokratinio judėjimo veikėjo Andriaus Domaševičiaus (1865–1935); kompozitoriaus Antano Belazaro (1913–1976); istorikės, humanitarinių mokslų daktarės, visuomenės veikėjos Onos Girčytės-Maksimaitienės (1902–1999); pedagogo Prano Tamošiūno (1911–2005); vyskupo Jono Kaunecko (gim. 1938 m.) ir kitų žymių žmonių asmeninių bibliotekų knygos.

  

Nuotraukų galerija     

  

    

Numizmatikos rinkinys

 

Numizmatikos rinkinys kaupiamas nuo pat muziejaus įkūrimo. Seniausioje jo ekspozicijoje jau buvo numizmatikos skyrius. Pirmuoju rinkinio saugotoju buvo mokytojas, nepriklausomybės kovų savanoris, Petras Bliumas (1896–1988­). Didelių nuostolių buvo padaryta per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario suirutę, kuomet didelė rinkinio dalis buvo prarasta.

 

Numizmatikos rinkinys atspindi regiono pinigų apyvartą nuo XIV a. iki šių dienų. Tačiau jame yra ir egzotiškų monetų iš Azijos bei Amerikos šalių.

    

Muziejaus pasididžiavimas – 1998 metais įsigyti septyni lietuviški sidabro lydiniai. Numizmatiniu požiūriu vertingiausios yra lietuviškos monetos. Iš jų galima išskirti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto, Aleksandro, Žygimanto Augusto kaldintus denarus ir dvidenarius, rastus Tiltagalių, Drąseikių ir Baroniškių kapinynuose archeologinių kasinėjimų metu. Iš rečiau pasitaikančių didesnio nominalo monetų – lietuviškas Žygimanto Senojo 1514 m. pusgrašis, Žygimanto Augusto 1546 m. grašis. Iš retų lenkiškų monetų paminėtini 1585 m. Stepono Batoro trigrašis, Žygimanto Vazos 1609 m. grašis ir 1614 m. pusantrokas, Jono Kazimiero 1661 m. šeštokas ir 1663 m. auksinas.

   

Didelę kolekcijos dalį sudaro XVIII–XIX a. Rusijos monetos, nemažai Vokietijos, Prūsijos ir Švedijos monetų bei Baltijos jūros baseino prekybos centrų pinigų – Rygos, Dancingo, Elbingo miestų monetų. 

   

Rinkinyje saugomi šeši lobiai, iš kurių įspūdingiausias – 36 olandiškų talerių lobis, rastas Panevėžyje.

 

Muziejuje yra visų Lietuvos valdymo laikotarpių popieriniai pinigai, ypač gausu carinės Rusijos banknotų. Rinkinys gerai atspindi 1918–1922 m. pinigų sistemos suirutę: daug įvairių to meto Rusijos, Ukrainos, Vidurinės Azijos laikinųjų vyriausybių, karinių junginių, įmonių, gamyklų mokėjimo priemonių. Taip pat yra Rygoje, Jelgavoje, Liepojoje, Tilžėje, Klaipėdoje, Mogiliove, Orenburge, Krasnojarske, Čitoje ir kitur spausdintų popierinių pinigų, kai kurie iš jų yra tam laikotarpiui aukštos poligrafinės kokybės. Tarp jų labai kukliai atrodo 1919 m. Panevėžyje išleistas 25 kapeikų banknoto nominalas, bet mums jis – pats vertingiausias.

   

Nedidelė, bet istoriškai labai iškalbinga muziejuje saugomų spaudų kolekcija. Didžiąją jos dalį sudaro carinės Rusijos įstaigoms bei privatiems asmenims priklausę spaudai bei faksimilės. Miesto istorijai svarbiausias yra XX a. pradžios Panevėžio savivaldybės spaudas.

 

2004 m. muziejuje buvo saugomi 19 846 numizmatikos eksponatai: 8691 moneta, 10 498 banknotai, 396 medaliai ir ženkliukai, 91 spaudas, 170 vertybinių popierių. Dalis jų – banknotai, vertybiniai popieriai, spaudai, iš archeologinių kasinėjimų patekusios monetos saugomos daiktų, archeologijos ir dokumentų rinkiniuose.

 

Pastaraisiais dešimtmečiais rinkinys pamažu pildomas, prioritetą teikiant lietuviškoms ir lenkiškoms monetoms.

  

Nuotraukų galerija

  

  

Periodikos rinkinys

   

Periodikos rinkinyje saugoma per 4500 laikraščių ir žurnalų leistų Brazilijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Kanadoje, JAV, Vokietijoje ir kitose valstybėse nuo XIX a. pr. iki šių dienų lietuvių, lenkų, vokiečių, rusų, esperanto ir kitomis kalbomis. Taip pat nemažai saugoma ir atskirų leidinių komplektų, ir nepilnų komplektų. Ypač fondas praturtėjo 1990 metais, kai kraštotyrininkas Pranas Tamošiūnas muziejui padovanojo 590 leidinių. Seniausias eksponatas – tai 1818 metų Vilniuje leisto Vilniaus universiteto mokslinio žurnalo Dziennik Wilenski“ komplektas, leistas lenkų kalba. Periodikos fonde nemažai yra laikraščių ir žurnalų, leistų Panevėžio mieste: pirmojo Panevėžyje leisto lietuviško žurnalo Meilės keliais“ trečias numeris, taip pat Skautų žodis“, „Senolių takais“, „Rinkimų verpetai“, „Mūsų šauklys“, 1941 metų Panevėžio tiesos“ atskiri numeriai. Fonde yra Panevėžio garso“ 1936–1939 metų atskiri numeriai. Muziejuje saugomi ir keletas reto leidinio „Išlaisvintas panevėžietis“ 1941 m. numerių. Rinkinyje saugoma XIX a. pab.– XX a. pr. leistų laikraščių „Szviesa“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ atskiri numeriai; unikalūs ir šapirografuoti Panevėžyje išleisti leidinėliai, kuriuos leido Panevėžyje ir apskrityje įvairios organizacijos: „Palaukių savaitraštis“ (1922 m. Nr. 3, 4), Lietuvos moksleivių katalikiško jaunimo sąjungos „Vytis” Panevėžio Vyčių draugovės neperiodinis laikraštėlis (1932 m. kovo 13 d.) ir kiti leidiniai. Rinkinys kasmet pasipildo naujais leidiniais.

   

  

 Nuotraukų galerija

 

   

Vaizdo ir garso archyvas

  

Vaizdo archyvas pradėtas formuoti 1992 m. Didžiausią archyvo dalį (per 580 val.) sudaro etnologinė medžiaga, surinkta Panevėžio rajono apylinkėse, Kėdainių, Šiaulių, Molėtų, Biržų, Pakruojo, Pasvalio, Ukmergės, Varėnos, Kretingos, Plungės, Šilutės, Alytaus, Klaipėdos ir kituose rajonuose. Archyve saugoma vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti svarbūs Panevėžio miesto istorijos ir kultūros įvykiai. Vaizdo archyvo medžiaga sisteminama, kataloguojama, naudojama edukacinėms programoms.

 

Garso archyvas pradėtas kaupti 1991 metais. Didžiausią archyvo dalį (per 500 val.) sudaro etnologinė medžiaga (instrumentinis ir dainuojamasis folkloras, choreografija, kalendorinės šventės ir papročiai, šeimos papročiai, tautosaka, aukštaičių tautinis kostiumas, tekstilė, kulinarinis paveldas, amatai, architektūra), surinkta įvairiose Panevėžio rajono apylinkėse, Kėdainių, Šiaulių, Molėtų, Biržų, Pasvalio, Radviliškio, Ukmergės, Varėnos, Alytaus ir kituose rajonuose.

 

Archyve saugomi režisieriaus Juozo Miltinio repeticijų, Panevėžio miesto Sąjūdžio tarybos posėdžių įrašai, žymių panevėžiečių atsiminimai.

 

Garso archyvo medžiaga šifruojama, sisteminama, kataloguojama. Ji naudojama publikacijoms, paskaitoms, seminarams, edukacinėms programoms, folklorinių ir etnografinių ansamblių repertuarui papildyti.

   

Nuotraukų galerija

  

  

Pagalbinis rinkinys

  

Muziejaus pagalbinį rinkinį sudaro nuolatiniam saugojimui priimti neautentiški, tačiau muziejaus veiklai reikalingi eksponatai (kopijos, maketai, plakatai, lankstinukai), taip pat greitai gendančios žemės ūkio kultūros organinės bei neorganinės kilmės gamtinės medžiagos, archeologinių radinių fragmentai ir kiti ekspedicijų metu surinkti daiktai, taip pat autentiški blogos būklės eksponatai, kurių vertę įmanoma nustatyti tik specialiais tyrimais, o ne jų priėmimo metu. Kai kuriais atvejais pagalbinio rinkinio eksponatai gali būti perkelti į pagrindinį rinkinį arba atvirkščiai – iš pagrindinio į pagalbinį, kai tai nustato tam tikslui sudaryta Rinkinių komplektavimo komisija. 

  

2014 m. lapkričio 1 d. muziejaus pagalbiniame rinkinyje buvo 28 396 vienetai eksponatų. Iš jų 12 550 vnt. daiktų ir 15 846 vnt. fotoeksponatų (fotokopijų ir negatyvų). Iš įdomesnių paminėtini du skulptoriaus J. Zikaro nežinomų vyrų gipsiniai biustai ir skulptūros Laisvė gipsinis maketas,  20 pavadinimų grybų maketų, 30 pavadinimų mineralų rūšių, 50 vienetų augalų herbarų, visų miesto maisto pramonės įmonių gaminių muliažai, dažytų kiaušinių kolekcija, atsiminimai apie įžymius žmones ir kt. 

  

Nuotraukų galerija