DAILININKAS, PEDAGOGAS, PANEVĖŽIO DAILĖS TRADICIJŲ PUOSELĖTOJAS

Neabejotini A. Stepankos nuopelnai Panevėžio dailės istorijai. 1956 m., idėją palaikant tuometei Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorei Jadvygai Rimšelienei, muziejaus patalpose jis įkūrė dailės mylėtojų ratelį ir jam vadovavo iki 1966 m. Dailės mokykla mieste įsteigta 1967 m., iki to laiko būrelis buvo jos prototipu. Kaip prisimena užsiėmimų lankytojai, vėliau tapę žinomais dailininkais, – A. Beinoravičius, S. Kavaliauskas (1935–2003), Stasė Medytė, Eugenija Jasiūnaitė – mokytojas A. Stepanka buvęs reiklus, tačiau tuo pat ir nepakartojamas, originalus, o svarbiausia – įžvalgus. Kiekviename jis pastebėdavo tai, kas jam pačiam galbūt dar nežinoma, girdavo už drąsų potėpį, gal ne visada meistrišką, tačiau įdomų. Užsiėmimuose šalia tradicinių užduočių buvo liejamos akvarelės, mokomasi naujų technikų, daug laiko praleista tapant gimtąjį Panevėžį bei jo apylinkes. Šalia savo mokinių darbavosi ir pats A. Stepanka, kartu dalyvaudavo ir parodose.

Jo kūryboje juntama V. Vizgirdos, J. Vienožinskio, A. Gudaičio mokyklų įtaka. Kūryboje neretai dominavo lietuviško peizažo motyvai. Tai realistiniai, aiškią perspektyvos, erdvės ir kompozicijos pusiausvyrą turintys kūriniai, išlaikantys spalvos virpėjimą vieno tono ribose. Mėgstamiausias žanras – akvarelė, tapė ir aliejumi. Akvarelės gimdavo lengvai ir greitai, dailininkas jas vadindavo „pasitaškymu“.

Bene septynerius metus – nuo 1966 iki 1973 m. – A. Stepanka buvo ir Lietuvos liaudies meno draugijos (dabar – Tautodailininkų sąjunga) Panevėžio skyriaus atsakinguoju sekretoriumi. Per šį laiką suorganizavo apie 100 tautodailės parodų. 1966 m. jo vadovaujamas skyrius visuomeniniais pagrindais inicijavo dailės studijos įkūrimą, kuri vėliau tapo iki šių dienų gyvuojančios dailės studijos „Spektras“ pagrindu. Jos vadovais buvo žinomi dailininkai Kazys Naruševičius (1920–2004), Vladislovas Vaišvila. Studijos veikla įsiūbavo ano meto kultūrinį, meninį gyvenimą mieste, turėjo įtakos ir Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcijos, suvienijusios dailininkus profesionalus, įsteigimui 1968 m. Panevėžyje suintensyvėjo parodinis gyvenimas: parodos rengtos Kraštotyros muziejuje, mokyklose, kino teatruose. Iš pradžių jose dalyvaudavo tik mėgėjai, tačiau palaipsniui įsiliejo ir vis gausesnis būrys profesionalų. Dalyvauti parodose buvo kviečiami ir dailės pasaulyje jau įsitvirtinę dailininkai kraštiečiai: V. Dilka, A. Petrulis, B. Jacevičiūtė, G. Jokūbonis, K. Kisielius. Tuo laikotarpiu užgimė ir iki šių dienų išlikusi Dailės dienų tradicija.

A. Stepanka dievino gamtą. Kiemą, kuriame jis gyveno, panevėžiečiai buvo pavadinę „muziejumi po atviru dangumi“ – jame dailininkas buvo apgyvendinęs savo rankomis sukurtas akmens ir medžio skulptūras. Pats yra sakęs, jog jis tik „nežymiai pataiso“ rastas gamtos medžiagas, išnaudodamas pirmapradį grožį. Buvę Lėlių teatro aktoriai prisimena, kaip iš tolimiausių gastrolių kartais grįždavo su pilnomis kuprinėmis pas mus nematytų, originalių akmenukų ar kitokių natūralių gamtos tvarinių, kuriems dailininkas vėliau suteikdavo išraišką ar būdavo spontaniškai numatęs būsimos teatro kaukės formą ar detalę.

Tenka apgailestauti, kad šis dailininko kūrybinis palikimas tinkamai nefiksuotas. Pats A. Stepanka neskyrė reikiamo dėmesio ir kitų savo darbų įamžinimui, spontaniškai užgimę akvarelės kūriniai būdavo greitai išdovanojami bičiuliams, dažnai be pavadinimų, sukūrimo datų. Šioje virtualioje parodoje pristatome akvarelės ir tapybos darbus, kuriais mielai  sutiko pasidalinti menininko dukros – Diana Žukauskienė ir Lili Laucevičienė.

Iliustracijos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų bei L. Laucevičienės ir D. Žukauskienės archyvų:

1 Gėlės vazoje. 1968 m.,  akvarelė, 84x60 cm. Iš D. Žukauskienės asmeninio archyvo

2. Gėlės vazoje. 1969 m., akvarelė, 84x60 cm. Iš D. Žukauskienės asmeninio archyvo

3. Lietuvos kaimas. 1971 m., akvarelė. 60x84 cm.  Iš D. Žukauskienės asmeninio archyvo

4. Prie vandens. 1970 m., akvarelė, 60x84 cm. Iš D. Žukauskienės asmeninio archyvo

5. Lietuvos kraštovaizdis. 1971 m, akvarelė, 60x84 cm. Iš D. Žukauskienės asmeninio archyvo

6. Autoportretas. 1956 m., drobė, aliejus, 47x25 cm. Iš Lili Laucevičienės asmeninio archyvo

7. Diplominis darbas kaimo tematika. 1950 m., drobė, aliejus, 35x50 cm. Iš Lili Laucevičienės asmeninio archyvo

8. Tiltas per Nevėžį Panevėžyje. 1957 m., drobė, aliejus, 40x60 cm. Iš Lili Laucevičienės asmeninio archyvo

9. Peizažas I. 1959 m., drobė, aliejus, 40x60 cm. Iš Lili Laucevičienės asmeninio archyvo

10. Peizažas II. 1959 m., drobė, aliejus, 40x60 cm. Iš Lili Laucevičienės asmeninio archyvo

11. A. Stepanka savo namo kieme šalia paties drožtos medžio skulptūros. Fot. A. Bandza. Apie 1980 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų

12. Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcijos nariai. Pirmoje eilėje iš kairės: Nerutė Čiukšienė, Kazys Naruševičius (1920–2004), Viera Olšauskienė, Albertas Stepanka (1920–1998), Joana Viga Čiplytė-Orlova, Alfonsas Beresnevičius (1920–1994), Rymontė Stasiūnienė (1947–2003); antroje eilėje iš kairės: Irena Milaševičiūtė-Paulavičienė, Eugenija Jasiūnaitė, Stasė Medytė, Ona Laimutė Gudaitienė (1942–2003), Kęstutis Vaičiulis, Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Ona Ruzienė, Janina Rutkūnienė, Veronika Vildžiūnaitė; trečioje eilėje iš kairės: Stasys Kavaliauskas (1935-2003), Rimantas Skuodis (1951–2015), Stanislovas Stasiūnas, R. Budavičiūtė, Savirija Kaziūnaitė, Egils Skuja, Vytautas Tallat-Kelpša, Vidas Žigas, Vladislovas Vaišvila. Panevėžys. 1982 m. Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų

13. Tarptautinės lėlininkų sąjungos (UNIMA) prezidento dr. Jano Maliko šaržas.1971 m. Piešinys iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų