Šeimos pamokos ir pirmieji dvasiniai horizontai

 

Alfonsas Lipniūnas (Lipnickas) gimė 1905 m. kovo 12 d. Talkonių kaime (Pumpėnų valsčius, Panevėžio apskritis) ūkininkų Dionizo ir Konstancijos (Merkelytės) Lipnickų šeimoje. Tėvus pažinojusieji vėliau pastebėjo, kad mažasis Alfonsas gavo geriausias jų savybes: iš motinos perėmė gilų religingumą, jautrumą bei rūpestingumą, o iš tėvo – neišsenkančią energiją, gerą nuotaiką ir darbštumą. Gausioje šeimoje užaugo devyni vaikai: Povilas, Petras, Steponas, Stanislovas, Juozas, Alfonsas, Antanas, Mykolas ir Apolonija. Vienas iš sūnų – Jonas mirė visai mažas. Nors tėvai nebuvo stambūs ūkininkai, jie visomis išgalėmis stengėsi leisti vaikus į mokslus, o ūgtelėjusios atžalos ir pačios ieškojo būdų finansiškai prisidėti.

 

Šios pastangos davė gražių vaisių – broliai pasirinko prasmingus gyvenimo kelius. Vyresnysis Povilas tapo prekybininku, dirbo Kauno vartotojų bendrovėje „Parama“, dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Steponas, baigęs pradžios mokyklą, dirbo Panevėžio knygyne. Dalyvavo nepriklausomybės kovose, vėliau gavo puskarininkio laipsnį. 1921 m. apsigyveno Kaune, dirbo Lietuvos šaulių sąjungos leidinio „Trimitas“ redakcijoje (priklausė šauliams), dirbo Valstybinėje leidykloje. Stanislovas, 1931 m. baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, įvairiose Lietuvos mokyklose mokė lietuvių kalbos ir istorijos. Dirbant Biržų gimnazijoje, bolševikų buvo suimtas, bet jam pavyko pabėgti. Gelbėdamasis nuo persekiojimo slapstėsi pas gimines, apsistojo Kaune, deja, kūrybinio ir pedagoginio darbo tęsti nebegalėjo. Mykolas baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Nuo mokyklos suolo priklausė šaulių organizacijai. Keletą metų pamokytojavęs, apsisprendė tęsti karybos mokslus. Nuo 1936 m. paskirtas tarnauti 9-ajame pėstininkų pulke jaunesniuoju leitenantu. Antanas tapo siuvėju; buvęs šaulys, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, partizanavo. Povilas, Steponas ir Antanas Lipnickai, prasidėjus sovietų okupacijai, buvo suimti, tardomi, ištremti – visi trys broliai dingo be pėdsakų. Petras, Juozas bei Apolonija (Jankevičienė) liko prie žemės, ūkininkavo.

Būsimasis kunigas Alfonsas, baigęs pradžios mokyklą Pumpėnuose, namuose neužsibuvo. Padedamas vyresniojo brolio Stanislovo, jis savarankiškai pasiruošė egzaminams ir 1919 m. eksternu įstojo į Panevėžio valstybinės gimnazijos trečiąją klasę. Čia jis pasinėrė į aktyvų visuomeninį gyvenimą: dalyvavo ateitininkų ir skautų veikloje, lankė „Meno kuopos“ literatų bei Juozo Zikaro globojamą Dailės būrelį. Bendramoksliai Alfonsą prisimena kaip itin žingeidų jaunuolį, godžiai skaičiusį ne tik miesto bibliotekos, bet ir gimnazijos kapeliono kunigo Juozapo Ruškio knygas. Mokėsi labai stropiai. Vakarais ir per atostogas vertėsi privačiomis pamokomis. Gimnazijos suole jaunuolis savarankiškai išmoko vokiečių kalbą ir vėliau, studijuodamas Kaune, į lietuvių kalbą išvertė dvi knygas – Bernardo Arenso S. J. „Paskutinioji pergalė“ ir Antono Huonderso S. J. „Baltoji rožė“ (Šv. Kazimiero draugijos leidykla jas išleido 1935 ir 1936 m.). Bičiuliai ypač vertino jo nuoširdumą, gilumą ir nuolatinį norą padėti kitiems.

 

1925 m. gimnaziją kartu su juo baigė būrys iškilių asmenybių: Stasys Bačkis, Juozas Dačys-Dačinskas, Adolfas Šapoka, Kazys Inčiūra, Kazys Dausa, Paulius Šležas ir kiti. Alfonsas savo kelią jau buvo pasirinkęs iš anksto – vienintelis iš šios laidos išvyko į Kauno kunigų seminariją.

 

Seminarijoje jis išsiskyrė gabumais, kuklumu ir neblėstančiu entuziazmu. Per vasaros atostogas jis spėdavo perskaityti kalnus literatūros ir suburti daugiausia kaimo jaunimo kuopelių, visus žavėjo savo paprastumu, vidine šviesa bei džiugia nuotaika. Klierikas aktyviai domėjosi lituanistine periodika, o gausūs skaitiniai padėjo jam suformuoti gilų tėvynės praeities vaizdą, kurį jis vertino kaip savo laiko aktualijų pamatą. Mokydamas, kaip ir vėlesniais metais, bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Ateitis“, „Pavasaris“, „Jaunimo vadas“, „Rytas“, „Tiesos kelias“, „Panevėžio garsas“.

 

Nuo 1926 m. dvasines studijas Kunigų seminarijoje A. Lipniūnas derino su teologijos mokslais. 1930 m. baigęs Vytauto Didžiojo universiteto (1922–1930 m. Lietuvos universitetas) Teologijos-filosofijos fakultetą, jaunuolis dar labiau išplėtė savo dvasinius horizontus ir sustiprino ryžtą tarnauti humanistinėms idėjoms.

Tų pačių metų birželio 14 d. Kaune iš arkivyskupo Juozapo Skvirecko jis priėmė kunigystės šventimus ir gavo paskyrimą į Panevėžį. Simboliška, kad pirmąsias šv. Mišias 1930 m. liepos 6 d. naujai įšventintas kunigas aukojo gimtosios Pumpėnų parapijos bažnyčioje.

 

Tuomet A. Lipniūnas negalėjo net įsivaizduoti, kokie sunkūs gyvenimo išbandymai jo laukia ateityje. Tačiau jis nė akimirkai nesuabejojo savo pasirinktomis vertybėmis ir tikėjimo principais.

 

 

Iliustracijos:

1. Kunigo Alfonso Lipniūno tėvai – Dionizas ir Konstancija (Merkelytė) Lipnickai. Apie 1918 m. Alfonso Lipnicko (kun. A. Lipniūno sūnėno) šeimos albumo nuotrauka

2. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) gimimo metrikos ištrauka iš Pumpėnų Romos katalikų (R. K.) parapijos bažnyčios Gimimo registracijos knygos. Duota A. Lipniūno registracijos reikalams. 1931 10 24. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

3. Dionizo ir Konstancijos (Merkelytės) Lipnickų šeima sūnaus Alfonso primicijų dieną.

Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Povilo žmona Elžbieta Lipniūnienė (Čirvinskaitė), Petro žmona Angelė Lipnickienė (Žiukaitė), motina Konstancija Lipnickienė (Merkelytė), kunigas Alfonsas, tėvas Dionizas Lipnickas, Stepono žmona Marija Lipnienė (Rajeckaitė), jos sesuo Ona Rajeckaitė.

Antroje eilėje stovi Povilas, Petras, Apolonija, Stanislovas, Mykolas, Juozas Lipnickai, tėvo Dionizo brolis Juozas, sūnūs Antanas ir Steponas su dukra Danute. Priekyje Povilo sūnus Vytautas. Talkoniai. 1930 07 06. Panevėžio kraštotyros muziejus

4. Alfonsas Lipniūnas – Panevėžio gimnazistas. 1923 12 21. Panevėžio kraštotyros muziejus

5. Alfonso Lipniūno mokantis gimnazijoje nutapytas tėviškės peizažas. Apie 1923 m. Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija

6. Panevėžio valstybinės gimnazijos atestatas su dalykų įvertinimais, išduotas Alfonsui Lipniūnui (Lipnickui). 1925 06 13. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

7. Panevėžio valstybinės gimnazijos Pedagogų tarybos sprendimas išduoti atestatą Alfonsui Lipniūnui (Lipnickui), suteikiantį jam teisę stoti į aukštąją mokyklą. 1925 06 13. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

8–9. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) Lietuvos Respublikos piliečio pasas. 1925 12 23. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

10. Alfonso Lipniūno (Lipnicko), Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyriaus studento, Studijų knygelė, išduota 1926 10 05. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

11. Broliai (iš kairės) Stanislovas, Alfonsas ir Mykolas Lipnickai. Panevėžys. 1928 04 16. Panevėžio kraštotyros muziejus

12. Sporto šventėje Pumpėnuose. Alfonsas Lipniūnas ketvirtoje eilėje trečias iš kairės. 1928 m. Genovaitės Palumickaitės-Varžinskienės asmeninis archyvas

13. Jaunimo papuošti vartai kun. Alfonso Lipniūno tėviškėje jo primicijų proga. Talkoniai. 1930 07 06. J. Pauros nuotrauka. Panevėžio kraštotyros muziejus

14. Kun. Alfonso Lipniūno primicijų proga surengtų iškilmių tėviškėje Talkoniuose dalyviai. 1930 07 06. Panevėžio kraštotyros muziejus

15. Vaišės kun. Alfonso Lipniūno primicijų proga jo tėviškės kieme Talkonių k. Iš kairės pirma motina Konstancija Lipnickienė (Merkelytė), trečias kunigas Bronius Masiokas; iš dešinės: kun. Alfonsas Lipniūnas, jo tėvas Dionizas Lipnickas, kunigas Kazimieras Kriščiūnas, toliau stovi brolis Stanislovas Lipnickas. 1930 07 06. Panevėžio kraštotyros muziejus

16. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) iš vokiečių į lietuvių kalbą išverstos Antono Huonderso S. J. knygos Baltoji rožė antraštinis lapas. Knygą 1935 m. Kaune išleido Šv. Kazimiero draugija. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka

17. Alfonso Lipniūno (Lipnicko) iš vokiečių į lietuvių kalbą išverstos Bernardo Arenso S. J. knygos Paskutinioji pergalė antraštinis lapas. Knygą 1936 m. Kaune išleido Šv. Kazimiero draugija. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka