Įvyko finalinis simpoziumas „Kāpēc“

2023-06-12

Birželio 6-7 dienomis Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai bei svečiai iš Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus dalyvavo finaliniame projekto Nr. ENI-LLB-1-244 „ISTORINIO IR KULTŪRINIO TARPVALSTYBINIO PAVELDO POPULIARINIMAS PASITELKIANT MUZIEJAUS NAUJOVES“ simpoziume „Kāpēc“.

Pirmąją dieną simpoziumo dalyviai rinkosi „Smiltynės“ sodyboje, kurioje vyko žinių ir mokslo sesija. Prieš prasidedant pagrindiniams pranešimams, susirinkusius pasveikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė

„Bendradarbiavimo – tokie kaip šis – projektai, yra labai svarbūs ieškant modernių, inovatyvių sprendimų siekiant kitaip pateikti paveldo, kultūros, meno istoriją ne tik sudominant jaunąją skaitmeninę kartą, bet ir įdiegiant priemones toms vertybėms išsaugoti bei eksponuoti“, – tardama sveikinimo žodį pabrėžė atstovė.

Preilių miesto savivaldybės Tarybos pirmininko pavaduotojas Pēteris Rožinskis sakė apgailestaujantis, jog projekto metu teko susidurti su įvairiomis kliūtimis – karu, pandemija, geopolitine situacija – tačiau pridūrė besidžiaugiantis, jog pavyko sukurti bendrą platformą, kuri bus naudojama įvairiems kraštotyros tyrimams.

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas juokavo, jog ne be priežasties projekto finalinis simpoziumas yra pavadintas latvišku žodžiu „Kāpēc“ (liet. kodėl – aut. past.). Pasak jo, projekto vykdymo metu toks klausimas kilo ne kartą, be to, pasikeitus pasauliui, buvo sunku įgyvendinti dar 2016-aisiais pildytos paraiškos idėją – įrengti mobilią edukacinę klasę. Dėl nenumatytų aplinkybių teko priimti radikalų sprendimą.

„Svarstėme, ar neverta šio projekto atsisakyti, bet nenorėdami pavesti partnerių, mes pergalvojome savo projektą ir nutarėme vietoj važiuojančios klasės įrengti stacionarią ekspoziciją“, – pasakojo dr. A. Astramskas.

Muziejaus vadovas atviravo, jog projekto vykdymo laikotarpiu teko susidurti su ne viena krize.

„Manau, kad mūsų pagrindinis variklis buvo profesinė atsakomybė ir mūsų įstaigos, mūsų muziejaus misijos supratimas. Nežiūrint į tai, jog projektas vyko gana chaotiškai, buvo ilgos pertraukos tarp veiklų ir dažnai reikėjo atsiminti kas buvo prieš kelis metus, kad galėtume žengti kitą žingsnį, mes viską įvykdėme. Didelis šio projekto atradimas buvo mūsų partneriai, su kuriais mes iš karto radome bendrą kalbą, supratome, jog turime tas pačias problemas ir tuos pačius džiaugsmus“, – sakė dr. A. Astramskas.

Jam antrino Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus vadovė Tekla Bekeša pridurdama, jog svarbus ne tik projektas, bet ir patys žmonės.

„Šio projekto dėka ne tik kalbėjome apie bendras problemas, bet ir bendromis jėgomis bandėme jas išspręsti. Ir nors viskas atrodė gana chaotiškai, kartais netgi nepakeliamai, mes viską ištvėrėme, padarėme ir, svarbiausia, dabar turime labai gerų draugų lietuvių.“

Anot vadovės, projekto metu teko ypač daug mokytis kaip dirbti su skaitmeninėmis, šiuolaikinėmis technologijomis.

„Projekto metu sustiprinome savo ryšius su lektoriais Ineta Zelča Sīmansone bei Raivis Sīmansons, kurie turi labai daug patirties skaitmeninimo ir šiuolaikinių technologijų srityse, yra įsteigę muziejų Briuselyje. Projekto metu taip pat buvo sukurtas žinynas „Muziejus 2025“, – sakė T. Bekeša.

Ji taip pat paminėjo, jog Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus didžioji problema yra patalpų stygius, tad projektas paskatino ieškoti kūrybiškų sprendimų skleidžiant žinią apie muziejaus veiklas.

Pirmąją simpoziumo dieną pranešimus skaitė garbūs svečiai: prof. dr. Rimvydas Laužikas (Vilniaus Universitetas, Vilnius, Lietuva), dr. Rūta Kačkutė (Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilnius, Lietuva), Ineta Zelča Sīmansone („Creative museum“, Ryga, Latvija) ir Raivis Sīmansons („Creative museum“, Ryga, Latvija).

Antrąją dieną simpoziumo dalyviai buvo pakviesti susipažinti su naujausia projekto metu Panevėžio kraštotyros muziejaus įrengta ekspozicija „Pasilikti, emigruoti, grįžti?“, pasivaikščioti po muziejų, taip pat apsilankyti kitose miesto kultūros įstaigose: Panevėžio miesto dailės galerijoje, Stasio Eidrigevičiaus menų centre, kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“.

Kelerius metus trukusio projekto eiga bei rezultatai aptarti baigiamųjų diskusijų metu.

Parengė vyresnioji muziejininkė-atstovė informacijai R. Jasiūnienė