Vaikų lopšeliai-darželiai Panevėžyje 1920–1940 metais

2020-04-02

Panevėžio mieste Respublikos laikais nebuvo valstybinių vaikų darželių. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 dešimtmečio pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius, kuris veikė nuo 1931 metų kovo mėnesio, rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Šie darželiai buvo skirti varguomenės vaikams, juos lankė darbininkų vaikai, dalis tėvų buvo bedarbiai. 1935 metų duomenimis pirmasis darželis įkurtas 1931 metų birželio 1 dieną. Jame buvo 72 vaikai, veikė 2 skyriai. Pirmas skyrius skirtas 4–5 metų, o antrasis – 6 metų vaikams. Čia užsiėmimai vykdavo nuo 8 iki 13 valandos. Vaikai apaunami gerais batukais, perrengiami gražiais rūbeliais. Išeidami į namus tuos rūbelius jie palikdavo ir persirengdavo savaisiais. Darželyje vaikai siuvinėjo, karpė. Vaikams čia labiau patikdavo negu namuose. Į šį darželį rinkdavosi vaikai iš Radviliškio, Šiaulių, Pušaloto gatvių, kur gyventojai buvo neturtingiausi. Vaikai rinkdavosi jau 6 valandą, nors darželis pradeda darbą tik 8 valandą. Patalpa darželiui buvo ankšta. Nuo įkūrimo vadovavo Adomkevičiūtė-Norkienė, o pavaduotoja dirbo Pr. Žąsinaitė. Tame darželyje vaikai kartą gaudavo nemokamai pavalgyti.

1933–1935 metais Panevėžyje, Plūkių gatvėje, veikė draugijos įkurtas vaikų darželis inteligentų vaikams, tačiau jis veikė neilgai. Šis darželis buvo privatus ir už paslaugą reikėjo mokėti. Mėnesinis mokestis siekė 10–15 litų. Jame buvo duodama tik arbatos. Dalis gyventojų piktinosi, kad vaikų darželis yra tik inteligentų vaikams. Čia rinkdavosi mažai vaikų. 1935 metais tas vaikų darželis buvo uždarytas, o vietoj jo tais pačiais metais buvo atidarytas antras vaikų darželis varguomenės vaikams. Šis buvo nemokamas ir skirtas Senamiesčio gatvėje gyvenantiems vaikams.

Draugija metams skirdavo 1506 litus, miesto savivaldybė – 1200 litų. Taip pat draugija gaudavo lėšų iš loterijų ir panašių renginių. Darželiai veikė privačiuose namuose, patalpos buvo gana ankštos. Tame pačiame kambaryje buvo ir drabužinė, ir prausykla, ir virtuvė. Nebuvo žaidimo aikštelių, dažniausiai – tik smėlio dėžė kieme.

Šv. Vincento ir Paulo draugija išlaikė vaikų lopšelį Tiškevičiaus aikštėje. Šis lopšelis veikė nuo 1920 metų. 1927-aisiais jo valdymą perėmė Šv. Vincento ir Paulo draugija. Iki 1937 metų šį lopšelį lankė 514 kūdikių. Lopšelyje kai kurie vaikai buvo visai našlaičiai. Kai kurių motinos sėdėjo kalėjime. Dalis kūdikių buvo palikti tėvų. Draugijos lėšas gaudavo iš rėmėjų. Dalį lėšų skirdavo draugijoms ir miesto savivaldybė.

1930 metais Šv. Vincento ir Paulo draugija atidarė vaikų darželį Varnaičių gatvėje. 1933 metais spalio-lapkričio mėnesį jis perkeltas į Šiaulių gatvę. 1933 metais lapkričio 26 dieną iškilmingai pašventintos šio darželio patalpos.

Spaudos duomenimis iš viso Lietuvoje 1934 metais buvo 80 darželių ir juose dirbo 97 mokytojai. Lietuviškų darželių buvo 58 su 70 mokytojų, žydų – 15 su 19 mokytojų, lenkiškų – 5 su 5 mokytojais, vokiškų – 1 su 2 mokytojais ir rusiškų – 1 su 1 mokytoju.

1939 metais Panevėžyje buvo 2 Lietuvos vaiko draugijos darželiai Senamiesčio ir Pušaloto gatvėse.

1939 metais Senamiesčio parapijos iniciatyva Panevėžyje spalio-lapkričio mėnesį įsteigtas vaikų darželis katalikų vaikams.

Panevėžyje buvo nemažai ir kitų tautų. Prie žydų „Javnės“ gimnazijos buvo atidarytas vaikų darželis.

1940 metais Lietuvoje buvo apie 200 vaikų darželių: 148 lietuvių, 31 žydų, 4 vokiečių, 12 mišrių. Valstybinis darželių tinklas nebuvo sukurtas.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas

Fotonuotraukoje: Panevėžio vaikų darželių auklėtiniai 1933 metais.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio