Šveicarija – Lietuva: sugrįžę Kazio Naruševičiaus paveikslai

2024-10-16

Parodoje pristatome dalelę garsaus Panevėžio menininko ir pedagogo Kazio Naruševičiaus (1920–2004) kūrybinio palikimo – 22 kūrinius, papildžiusius Kraštotyros muziejaus rinkiniuose saugomą dailininko kūrybos ir asmeninių daiktų kolekciją. Juos padovanojo tapytojo bičiulių ponų Jeano-Paulio ir Josiane Obersonų šeima iš Šveicarijos, o į Panevėžį atgabeno ir muziejui iškilmingai perdavė Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje ministras patarėjas Ernestas Grabažis.

Dailininko K. Naruševičiaus ir p. Obersonų šeimas siejo sena bičiulystė, jie vieni kitus lankė Šveicarijoje ir Lietuvoje. Sužavėtas nuostabios Šveicarijos gamtos bei Bulės miesto, kuriame gyveno Obersonai, vaizdų, tapytojas K. Naruševičius patirtus įspūdžius išliedavo drobėje, akvarelėse, kurias dovanodavo bičiuliams. Vėliau į šveicarų namus atkeliavo paveikslai su Lietuvos vaizdais. Taip iš dovanotų ir keletos įsigytų kūrinių Obersonai sukaupė nemažą dailininko tapybos aliejumi, akvarele, pastele rinkinį, keletą lino raižinių bei mišria technika atliktų darbų.

Laiške, adresuotame Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriui Arūnui Astramskui, šveicarų Obersonų šeima išreiškė savo apsisprendimą šią asmeninę K. Naruševičiaus darbų kolekciją padovanoti dailininko gimtajam miestui.

Trumpai prisiminkime K. Naruševičiaus, laikomo žymiausiu profesionaliosios dailės atstovu ir dailės pedagogu sovietmečio Panevėžyje, kūrybinį kelią.

Kazys Naruševičius gimė 1920 m. Dūdonių kaime, Panevėžio rajone. Mokydamasis Panevėžio berniukų gimnazijoje dalyvavo ateitininkų veikloje, dainavo Mykolo Karkos vadovaujamame chore, buvo moksleivių literatų būrelio „Meno kuopa“ narys, paskatintas gimnazijos dailės mokytojo tapytojo Povilo Puzino, susidomėjo piešimu. 

1940–1945 m. su pertraukomis studijavo tapybą Vilniaus valstybiniame dailės institute, papildomai – lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau meno istoriją Vilniaus valstybiniame universitete. Studijų metais aktyviai dalyvavo studentų veikloje, už antitarybinę veiklą 1945–1946 m. kalintas KGB kalėjimuose, todėl studijų nebaigė. Tik 1970 m. dailininkas gavo Vilniaus dailės akademijos diplomą.

 
Nuo 1949 m. K. Naruševičius dirbo dailės pedagogu vidurinėse mokyklose Vilniuje ir Panevėžyje. 1967 m. kartu su Aloyzu Jočiu Panevėžyje įkūrė Vaikų dailės mokyklą, kurioje 1967–1990 m. dėstė tapybą. Puoselėjo ir suaugusiųjų dailės mokymo tradiciją: 1966 m. Panevėžyje įkūrė dailės studiją „Spektras“ ir iki 1979 m. joje dirbo.

 
Nuoširdus K. Naruševičiaus pasišventimas darbui, pedagogo pastabumas paskatino ne vieną mokinį siekti dailės aukštumų ir suformavo ištisą dabar aktyviai kuriančių panevėžiečių dailininkų kartą.

1964 m. jis buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. K. Naruševičiaus rūpesčiu 1968 m. įkurta Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekcija, vėliau peraugusi į Panevėžio skyrių, kuriam iki 1983 m. jis ir vadovavo.

Nuo 1962 m. dailininkas aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vengrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Baltarusijoje), rengė personalines parodas. Dažniausiai jo kūryboje sutinkami peizažai, miestelių vaizdai, kūriniams būdingi realizmo, impresionizmo bruožai.

1999 m. K. Naruševičiui suteiktas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas.
Menininko kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija, Panevėžio kraštotyros muziejus.

Su žmona Ona K. Naruševičius užaugino sūnų Šarūną.
Dailininkas mirė 2004 m., palaidotas Šilaičių (Panevėžio r.) kapinėse.