Sukaktis: Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą

2023-07-14

1933 metai žymi garsiausią Lietuvos aviacijos istorijoje įvykį – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Jis mažą tautą pavertė didžia, Lietuva išgarsėjo visame pasaulyje.

1933 m. liepos 15 d. pagerėjus orams, nuspręsta skristi. Kad tilptų degalai, pilotai neėmė radijo įrangos, parašiutų, gelbėjimosi liemenių. Po rekonstrukcijos lėktuvas galėjo nuskristi 9650 km. Planuota per 40 skrydžio valandų pasiekti Kauną. Prieš skrydį Darius ir Girėnas paskelbė testamentą:

Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendro darbo – tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto vandenyno oro sroves, taip pat naujai išrastus navigacijos būdus ir priemones pritaikyti kasdieniniams reikalams. Mes, gyvendami tokiais laikais, kada oras stengiamasi panaudoti žmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti.

Tik liepos 17-osios vidurdienį buvo paskelbtas tokio turinio pranešimas:

Kapitonas Stepas Darius ir Stasys Girėnas, perskridę vandenyną, atlikę tą didingą žygį mūsų tautos garbei, šiandien apie 1 valandą tragingai žuvo Lietuvos prieangy, Vokietijoj, arti miesto Soldin. Skelbiame šią skaudžią žinią Lietuvos visuomenei ir kviečiame visuotiniu gedulu pagerbti žuvusius didvyrius. Lietuvos transatlantiniams lakūnams priimti komitetas ir Lietuvos aeroklubas.

S. Darius ir S. Girėnas sujungė Lietuvą su Lietuvos išeivija. Laimingai perskridę neramų Atlanto vandenyną, jie išgarsino prisikėlusios Lietuvos vardą pasaulyje. Klastingąjį Atlantą lakūnai nugalėjo, bet Lietuvos nepasiekė, likimas jiems nebuvo palankus.

Žuvę lakūnai apdovanoti Vyčio kryžiaus V laipsnio ordinu, šaulių žvaigžde ir skautų garbės ženklu – svastika.

1933 m. liepą jų vardu pavadinta gatvė Kaune.

1989 m. vasario 13 d. 51-osios armijos gatvė Panevėžyje pavadinta Dariaus ir Girėno vardu.

Nuotr.

1. Lakūnas konstruktorius Vladas Kensgaila Panevėžyje 1982-1983 m. atkūrė istorinį S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvą „Lituanica“. Už nuopelnus aviacijai V. Kensgaila LR Prezidento dekretu 1993 m. apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu. Apie tai plačiau parodoje „Panevėžio garbės piliečiai“, spauskite čia. Nuotraukos autorius nežinomas – nuotrauką muziejui padovanojo V. Kensgaila. 

2. „Atlanto nugalėtojai. Darius ir Girėnas. 1933–1983“. Atvirukas, skirtas 50-osioms skrydžio per Atlantą metinėms paminėti. Dailininkas Antanas Šakalys, 1983, pop., spauda, 14,8x10,2 cm, išleido LTSR aviacijos sporto federacija, spaudė K. Požėlos spaustuvė Kaune,  PKM GEK 32332.

3. „S. Darius ir S. Girėnas. 1933–1983“. Pašto vokas, skirtas 50-osioms skrydžio per Atlantą metinėms paminėti. Dailininkas Antanas Šakalys, 1983, pop., spauda, 11,2x16 cm, išleido LTSR Ryšių ministerija, spaudė K. Požėlos spaustuvė Kaune, PKM32333.

4. Atvirukas, kapitonas Steponas Darius, PKM24124.

5. Atvirukas, lakūnas Stasys Girėnas, PKM24125.

6. Paminklas S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietoje, PKM24366.

7. S. Dariaus ir S. Girėno biustas, autorius Bronius Pundzius, Gedimino Kartano nuotr.

Informaciją parengė vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas.