Štai ką pamatysite renginyje „GEK diena muziejuje“!

2025-01-16

Sausio 18-ąją, muziejaus įkūrimo dieną, nuo 11 iki 16 val. vyks renginys „GEK diena muziejuje“, kurio metu bus pristatomi iš saugyklų iškelti pirmieji muziejaus eksponatai, kitos išskirtinės vertybės. Taip pat kviečiame aplankyti seniausią miesto pastatą Kranto g. 21, kur buvo įkurta pirmoji muziejaus ekspozicija.

1925 m. įkurto muziejaus kolekcijų pagrindą sudarė archeologijos radiniai, numizmatikos vertybės, etnografiniai daiktai, liaudies meno kūriniai, gamtos eksponatai, sodiečių vaikų žaislai.  

Šią išskirtinę dieną į pagrindinius rūmus (Vasario 16-osios g. 23) užsukusiems lankytojams muziejininkai papasakos apie Archeologijos rinkinį – vieną anksčiausiai pradėtų kaupti ir formuoti, pristatys vienus pirmųjų muziejaus eksponatų – III–I tūkst. pr. Kr. datuojamus akmeninius kirvelius. Svaru, kad dalies jų radėjai ir radimvietės yra žinomi.

Šimtą muziejaus gyvavimo metų kaupiamas ir Etnografijos rinkinys. GEK dienai atrinkome eksponatus, užfiksuotus 1939 m. Jono Žitkaus fotografijoje. Joje įamžinti po vasaros atostogų grįžę gimnazistai, muziejaus vadovui Antanui Kasperavičiui perduodantys surinktas „senienas“. Tai archajiški, baudžiavos laikus menantys, šiandien netgi egzotiškai atrodantys eksponatai: gorčius, tošinė, keturstygės kanklės, piestelė, pypkė ir medinė žagrė. Vienas iš nuotraukoje užfiksuotų gimnazistų – panevėžiečiams gerai pažįstamas būsimas chirurgas, Vietinės rinktinės savanoris, politinis kalinys ir tremtinys Zenonas Gailiušis (1924–2013).

Iš saugomų gamtos eksponatų šį kartą bus proga iš arti apžiūrėti tauro ragą. Tauras – išnykęs poranagis žinduolis, anksčiau paplitęs miškingose vietovėse ir stepėse Šiaurės Afrikoje, didelėje Europos dalyje, Mažojoje Azijoje ir Kaukaze. Jie ganydavosi girių pievose, rudenį ir žiemą misdavo gilėmis, medžių ir krūmų šakelėmis. Iš prijaukintų taurų kilo karvės. Kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje būta taurų, rodo ir nemažai vietovardžių (Tauragė, Tauragnai, Taurakiemis ir kt.).

Šiandien Kraštotyros muziejuje gausiausias Fotografijos rinkinys. Jame saugoma ir pirmųjų Panevėžio muziejaus ekspozicijų, sukauptų muziejinių vertybių tarpukario nuotraukos. Lankytojai sužinos, kad originalių ekspozicijų fotografijų turime nedaug, kai kurios vis dar kelia daug klausimų, tad muziejininkams tyrėjams nuolat tenka ieškoti informacijos archyvuose, leidiniuose ir kt.

1925 m. sausio 18-ąją įkūrus muziejų, netrukus apie šį kultūros įvykį pranešta spaudoje. Renginio metu pristatysime laikraščio „Panevėžio balsas“ 1925 m. sausio 22 d. ketvirtąjį numerį, kuriame buvo paskelbta apie Panevėžio muziejaus atidarymą, plačiai apžvelgtas atidarymo renginys.

Pristatysime Panevėžio muziejui 1936 m. dovanotą Bernardo Bučo tapytą paveikslą „Julijonas Lindė-Dobilas“ (aliejus, drobė, 1930). Lankytojai turės galimybę susipažinti su publikacija spaudoje apie šio kūrinio dovanojimą.

Muziejaus bičiuliams iš Knygų rinkinio iškelsime Čikagoje 1963 m. išleistą monografiją „Panevėžys: geografinės ir istorinės žinios apie apylinkes ir miestą“ – pirmąją išsamią Panevėžio istoriją nuo miesto įsikūrimo iki XX a. vidurio. Knygą sudarė ir išleido Čikagoje 1955 m. susikūręs Panevėžiečių klubas. Sužinosite, kokie atsiminimai apie Panevėžio muziejaus įkūrimą ir veiklą publikuoti šioje knygoje.

Pristatysime Kraštotyros muziejaus vykdomą tiriamąją veiklą – nuo 1998 m. rengiamas konferencijas „Iš Panevėžio praeities“ ir jų leidinius, kurie nuolat papildo muziejaus Knygų rinkinį. Iš pradžių buvo publikuojamos tik pranešimų tezės, o nuo 2004 m. pradėti leisti solidūs PKM leidiniai su konferencijų pranešimais.  

Bus unikali proga susipažinti su Panevėžio kraštotyros muziejaus trijų mūro pastatų planuotos rekonstrukcijos maketu. Jį 1994 m. sukūrė panevėžiečių architektūrinė grupė „Trio“ (architektai Valdas Klimavičius, Gintautas Diržys, Vidmantas Stankevičius). Pagal šį projektą planuota sujungti visus tris pastatus jungiamaisiais statiniais, bendru praėjimu, išplėsti muziejaus erdves pristatant parodų galeriją, konferencijų salę, modernias fojė patalpas, eksponatų saugyklas ir kt. Deja, projektas neįgyvendintas. 

Šią dieną užsukę į muziejų galėsite išgirsti restauratoriaus pasakojimą, kaip muziejuje „gydomi“ eksponatai. Jis pristatys 2024 m. atliktą restauratoriaus darbą konservuojant-restauruojant medinę polichromuotą skulptūrą ,,Švenčiausia Mergelė Marija Sopulingoji“. Lankytojas galės palyginti, kaip atrodo restauruotas eksponatas ir nekonservuota to paties koplytstulpio skulptūra.

Renginys „GEK diena muziejuje“ lankytojus kvies aplankyti pirmosios muziejaus ekspozicijos erdvę Kranto g. 21, kur šiuo metu veikia ekspozicija „Upytės bajorai“. Čia bus pristatomi muziejaus veiklos pradžią liudijantys dokumentai: „Panevėžio gimtajam kraštui tirti“ draugijos kvietimas į susirinkimą 1925 m., muziejaus Statutas, nuolatinio lankytojo bilieto pavyzdys. 1935–1936 m. muziejaus lankytojų registracijos knygutėje, kuri išmaniųjų technologijų amžiaus gyventoją gali priversti nusišypsoti – pamatysite, kokiu būdu buvo skaičiuojami palyginti gausūs to meto muziejaus lankytojai. Taip pat susipažinsite su lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininko Pauliaus Galaunės 1959 m. rašytu laišku, kuriame jis nurodo, kad Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugijos įsteigto muziejaus atidarymo data yra 1925 metų sausio 18 diena.

EKSPONATŲ PUOTA PARENGTA – MALONIAI LAUKIAME SVEČIŲ!

Informaciją parengė direktoriaus pavaduotoja Jūratė Gaidelienė