Spalio 26 d. įvyko akcija „Uždek žvakutę Panevėžio krašto partizanams“

2019-10-28

Spalio 26-ąją jau 5-ąjį kartą įvyko pilietinė akcija „Uždek žvakutę Panevėžio krašto partizanams“. Ši akcija tampa gražia ir prasminga tradicija prieš Vėlines lankyti mūsų laisvės gynėjų-partizanų kapus.

  

Susirinkus akcijos dalyviams, pirmiausia buvo uždegtos žvakutės ant perlaidotų partizanų kapų Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse ir prie „Atminimų sienelės“ tremtiniams ir laisvės gynėjams Nepriklausomybės aikštėje.

  

Toliau akcijos dalyviai vyko į Dragonių ir Spirakių kapinaites, kur palaidoti 1945 m. kovo 27 d. Ažagų-Eimuliškio miško mūšyje žuvusių dvidešimt vieno 3-osios Šiaurės LLA-Panevėžio apygardos Žaliosios rinktinės ir kitų būrių partizanai. Apie Vyčio apygardą ir Ažagų-Eimuliškio miško mūšį pasakojo Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas.

  

Nuotraukos autorė Giedrė Baltuškienė

  

12 val. Andrioniškio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vyko šv. Mišios už žuvusius Lietuvos partizanus, kurias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Po Mišių Andrioniškio miestelio centre buvo šventinamas paminklas Antanui Slučkai-Šarūnui. Žuvusieji partizanai buvo pagerbti garbės salve, prisiminimais apie Šarūną dalijosi jo bendražygis, partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Toliau buvo lankomasi A. Slučkos-Šarūno žūties vietoje Butkiškių kaime.

   

Apie Antaną Slučką-Šarūną (1917-04-19–1949-10-28)

 

1944 m. vasarą Troškūnų apylinkėse A. Slučka suformavo apsaugos būrį ginti gyventojus nuo suaktyvėjusių sovietinių diversantų ir Troškūnų bolševikų. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai – slapstėsi. 1945 m. sausį Troškūnų miške vykusiame partizanų susirinkime buvo išrinktas naujai įkurtos Šarūno rinktinės vadu. Būdamas vadu rengė karines partizanų pratybas ir teorinius užsiėmimus.

 

1947 m. gegužės 1 d. vykusiame Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities vadų sąskrydyje Šarūno rinktinės pagrindu buvo įkurta Algimanto apygarda, jos vadu paskirtas A. Slučka-Šarūnas. Jis griežtai ir principingai reikalavo drausmės ir karinės tvarkos, uždraudė girtuokliauti, o plėšikus ir išdavikus baudė mirties bausme. A. Slučka buvo geras organizatorius ir drąsus vadas, rūpinosi partizanų spauda, prireikus pats operuodavo sužeistus partizanus. Jis aktyviai palaikė ginkluotojo pogrindžio centralizacijos idėją, prisidėjo prie vyriausiosios partizanų vadovybės kūrimo.

 

1948 m. gegužės 1 d. vykusiame Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų kovinių dalinių vadų sąskrydyje sritį nutarta pavadinti Karaliaus Mindaugo vardu. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. jos vadu paskirtas A. Slučka.

 

1947–1949 m. Algimanto partizanų apygarda buvo pagrindinis Aukštaitijos partizanų junginys, kuriame šiuo laikotarpiu laikėsi visa Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities ginkluotojo pogrindžio vadovybė, nuolat vyko svarbiausi Aukštaitijos partizanų vadų sąskrydžiai ir pasitarimai. Algimanto partizanų apygardai priklausė Anykščių, Kupiškio, Rokiškio ir dalis Panevėžio apylinkėse veikusių partizanų junginių.

 

1949 m. spalio pabaigoje buvo susekta srities štabavietė, įrengta Andrioniškio vls. Butkiškio vnk. Jovaišų sodyboje. Spalio 28-osios rytą apie 11 val. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai, vadovaujami Poginovo ir Dušanskio, keliais žiedais apsupo sodybą. Bunkeryje buvęs Balys Žukauskas-Princas išėjo iš bunkerio ir pasidavė. Jis pasakė, kad bunkeryje liko A. Slučka-Šarūnas su žmona Joana Railaite-Neringa. Vėliau į bunkerį buvo nusiųstas ir Juozas Jovaiša-Lokys. Partizanai tuo metu degino dokumentus ir nutarė nepasiduoti – A. Slučka-Šarūnas, J. Railaitė-Neringa ir J. Jovaiša-Lokys susisprogdino. Žuvusiųjų palaikus emgėbistai išvežė į Kauną, jų palaidojimo vieta ir šiandien nežinoma.

  

1998 m. gegužės 19 d. dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis. 1997 m. gruodžio 22 d. A. Slučkai-Šarūnui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.

 

  Informacija iš http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/201204_slucka.pdf.

  

   

Nuotraukos autorė Giedrė Baltuškienė

 

Šimonių girioje buvo aplankyti trijų partizanų bunkeriai: Šarūno rinktinės štabas, Algimanto apygardos štabas ir Žalgirio būrio radimvietė, kur prieš 70 metų (1949 lapkričio 1–2 dienomis) žuvo 15 partizanų. Ekskursiją Algimanto apygardos partizanų kovų ir žūties vietomis vedė partizanų kovų tyrinėtojas Gintautas Vaičiūnas, kuriam nuoširdžiai dėkojame už labai įdomiai ir išsamiai papasakotą partizanų gyvenimą ir jų kovas.

 

Pilietinė akcija baigėsi Šimonių miško poilsiavietėje grojant muzikai ir skambant dainoms.

 

 

Muziejininkė Giedrė Baltuškienė

  

Nuotraukų autorius Gediminas Kartanas

Atgal