Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija vėl atveria duris lankytojams

2017-01-12

   

Kasmet sausio 13-ąją pagerbiame žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Panevėžio kraštotyros muziejus 2017 m. Laisvės gynėjų dieną kviečia paminėti atnaujintoje Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17), kuri dėl pastato renovavimo darbų kurį laiką neveikė. Ši ekspozicija atspindi 1940–1990 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai bei 1940–1953 m. trėmimų Panevėžio krašte istoriją.

   

Ginkluoto pasipriešinimo metu sovietai vykdė Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą, Kazachstaną bei Rusijos europinės dalies Šiaurę. Trėmimų geografiją atspindi didelis Sovietų Sąjungos žemėlapis su pažymėtomis tremties ir lagerių vietomis. Šio laikotarpio fotografijose užfiksuotas sunkus ištremtųjų darbas, nežmoniškos gyvenimo sąlygos atšiaurioje gamtoje, tremtinių kapinės ir t. t.

   

Kiekvienas eksponatas įsimintinas, pasakoja daugiausia apie skaudžius žmonių likimus. Ekspozicijos salės centre lankytojus pasitinka žmogaus ūgio Vyčio apygardos partizanų būrio vado Antano Žilio-Žaibo fotografija. Iš miško medžių suręsti partizanų žeminės, lagerio barako gultų fragmentai padeda įsivaizduoti partizanų bei tremtinių buitį ir kasdienę aplinką, kurią atspindi unikalūs daiktai: nedidelis suoliukas, pačių pasidarytas Trofimovsko saloje, už poliarinio rato, vėliau parsivežtas į Lietuvą, iš mamuto kaulo pasigamintos šukos, uolienų pavyzdžiai iš šachtų, kuriose tremtiniams teko dirbti, ir kt. Čia pat eksponuojami partizanų ginklai, iš kurių įspūdingiausias – kulkosvaidis MG-42, pagamintas Vokietijoje 1942–1944 m., rašomoji mašinėlė, kurią naudojo Vyčio apygardoje veikęs Petro Januškevičiaus-Tėvo vadovaujamas būrys.

   

Kai kurie eksponatai žmones įtraukia į diskusijas. Pavyzdžiui, buvo teigiančiųjų, jog fotografija, kurioje matome lagerio kalinius, susėdusius už ilgo stalo, apdengto staltiese (!), ir švenčiančius šv. Velykas Karagandoje, yra surežisuota, skirta propagandai apie tremtinių laisves. Pasak jų, dėl ypatingų suvaržymų taip būti negalėjo. Pateikusieji nuotrauką pasakoja ką kita: tai jau 1956-ieji – praėję treji metai po Stalino mirties, prasidėjęs taip vadinamo „atšilimo“ laikotarpis, todėl ir lagerių tvarka jau nebebuvo tokia griežta. Tais metais prasidėjo tremtinių reabilitacijos procesas. Liudininkų teigimu, tada tremtiniai jau galėjo įvairiomis progomis susirinkti klubų salėse, net išeiti už lagerio ribų.

   

Neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai metu buvo spausdinama ir platinama pogrindinė literatūra. Akį patraukia pogrindyje naudota spausdinimo mašinėlė bei laidinis telefonas ant nedidelio staliuko, šalia kurio stovi etažerė su keliomis knygomis ir laikrodžiu. Čia pat yra ir lagaminas su draudžiama literatūra (daugiausia religinio bei filosofinio turinio knygos), ant medinio stulpo išklijuoti pogrindinės jaunimo organizacijos „Atžalynas“ platinti atsišaukimai.

   

Sovietmečiu kūrėsi įvairūs žygeivių klubai bei etnokultūrinio pažinimo grupės. Jos KGB buvo sekamos, tačiau neuždraustos. Ekspozicijoje pateikiamos šių organizacijų veiklą atspindinčios fotografijos: panevėžiečiai – Eucharistijos bičiulių sąjūdžio dalyviai Kryžių kalne 1975 m. stato kryžių, žygeiviai, keliaujantys po istorines Lietuvos vietas, bei daugelis kitų.

   

Ir pagaliau – netolima praeitis – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laikotarpis (1988–1990 m.) su vis ryškėjančiu laisvės siekiu ir nepaprasta drąsa tą laisvę išsikovoti. Aktyviai veikė ir LPS Panevėžio grupė. Šio laikotarpio įvykiai, žmonių nuotaikos, tautos ryžtas įamžinti retose ir mums ypač reikšmingose fotografijose.

   

Ekspozicija sukurta 2004 metais istorinėse patalpose, kur 1988–1990 m. buvo įsikūrusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupė. Interjerą projektavo architektai Jūratė ir Rytis Mykolas Račkauskai, ekspozicijos istorinę dalį parengė muziejininkai Emilija Juškienė ir Donatas Pilkauskas, dizainą kūrė dailininkė Danguolė Gailiūnaitė.

   

Maloniai kviečiame visus apsilankyti vėl veikiančioje Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje bei dalyvauti edukacinėse programose.

 

Vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas

 

 

Atgal