Pajuosčio kareivinių pastatai.

Pajuosčio kareivinių pastatai

2020-04-21

1922 metais kovo 7 dieną Pajuosčio dvaras perduotas žemės ūkio ir valstybės turto ministerijos žinion su kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Bendras žemės plotas sudarė 269 dešimtines: ariamos 151, pievų 113 ir 5 dešimtinės raistų. Buvęs dvarininkas A. Mieštavičius Lietuvoje tuo metu jau negyveno, ten buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai. Čia buvo įsikūręs Vaidoto pulkas, artilerijos dalinys, tačiau pulkas greitai išsikėlė. Kariniams daliniams atiteko teritorija nuostabiame gamtos kampelyje: teritorijoje augo apie 70 rūšių medžių, šalia – Nevėžio ir Juostos upių santaka.

 

1923 metais čia įsikūrė 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas. Iš pradžių kareivinėms pritaikyti senieji dvaro rūmai, bet jie nebuvo patogūs. Kaip rašoma šaltiniuose, kareivinių būklė buvo prasta ir daugiau priminė belaisvių stovyklą. Statybos darbus pradėjo patys kariai – pasistatė namus puskarininkiams ir jų šeimoms. Seniau buvo pastatytos kareivinės 2 kuopoms.

 

1930 metais buvo nuspręsta statyti naujas kareivines. Jų statyba pagal planą turėjo kainuoti 1 milijoną 50 tūkst. litų. Projektą paruošė inžinierius Algirdas Šidlauskis. Inžinierius gimė Šiauliuose 1903 metais spalio 7 dieną. Mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1927 metais baigė aukštesniąją technikos mokyklą Drezdene. A. Šidlauskis projektavo Kauno Šančių bažnyčią, Šventosios uostą, dirbo dailės dėstytoju Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1939 metais suprojektavo Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje JAV.

 

Kareivinių statyba pradėta 1930 metų gegužės mėnesį, pamatai pašventinti 1930 metų gegužės 29 dieną. Statyba vyko intensyviai. Turėjo būti pastatytas 4 aukštų pastatas. Panevėžio spauda 1930 metų rugpjūčio 20 dieną rašė, kad kareivinės jau baigiamos pastatyti. Spalio 9 dieną rašoma, kad jau dengiamas stogas. Lapkričio 26 dieną rašoma, kad statyba dar nebaigta. Faktiškai iki metų pabaigos statybos darbai buvo baigti. Kareivinėse įrengtas vandentiekis ir centrinis šildymas, beliko pastatyti karininkų ramovės pastatą. Pastarojo pastato statyba užtruko jau 1931 metais. Tais pačiais metais buvo planuotas iškilmingas kareivinių atidarymas, bet jo buvo atsisakyta. Taip rašė „Panevėžio balsas“ 1931 metų spalio 11 dienos numeryje. 1931 metais visame pasaulyje jau siautė ekonominė krizė. Tuo metu buvo intensyviai remontuojama pulkui perduota koplyčia, kuri, kaip buvo planuojama, turės tapti bažnyčia čia tarnaujantiems kariams ir karininkams.

 

1932-aisiais statybos darbai buvo baigti. 1932 metais gegužės 29 dieną sekmadienį pašventintos naujos Pajuosčio kareivinės. Iškilmėse dalyvavo ir į Panevėžį atvykęs prezidentas A. Smetona.

 

Pastačius kareivines Pajuostyje pagal panašų projektą įrengiamos kareivinės ir kituose miestuose, kur dislokuoti kariniai daliniai. Pajuosčio kareivinės buvo puikus pastatas čia dislokuotam kariniam daliniui.

  

  

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas

  

  

Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių nuotraukose:

1. Pajuosčio kareivinių pastatai.

2. Prezidentas A. Smetona (centre) Pajuosčio kareivinių šventinimo iškilmėse 1932 m. gegužės 29 d.

 


Atgal