Muziejus pradėjo įgyvendinti dvejus metus truksiantį projektą, skirtą istoriniam Liaudos regionui

2024-05-29

Muziejus pradėjo įgyvendinti dvejus metus truksiantį projektą, skirtą istorinio Liaudos regiono praeičiai, tradicijoms, asmenybėms. Liauda – tai istorinė teritorija Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio, Pakruojo rajonų sankirtoje, kur nuo XVI a. kūrėsi smulkiųjų dvarininkų bajorkaimiai ir vienkiemiai. Šias vietoves, taigi ir Panevėžio kraštą, išgarsino su Panevėžiu siejamas Nobelio premijos laureatas, lenkų literatūros klasikas Henrykas Senkevičius (Henryk Sienkiewicz, 1846–1916). Antrajame iš savo istorinės trilogijos romanų „Tvanas“ jis aprašė XVII a. vykusias kovas su Švedija ir Rusija. Pagrindiniai romano veikėjai kildinami iš Vadaktų, Liubičiaus, o nemaža dalis permainingo istorinio siužeto rutuliojasi būtent šioje – Liaudos teritorijoje.

Akstiną muziejaus projektui davė faktas, kad H. Senkevičiaus muziejuje-rūmuose Lenkijoje yra saugomas unikalus su mūsų kraštu susijęs artefaktas – prašmatni dėžutė, „škatulka“, su „Tvane“ minimų vietovių – Vadaktų, Pociūnėlių, Valmančių, Liubičiaus, Upytės, Krekenavos ir kt. nuotraukomis.

1900 m. rašytojui H. Senkevičiui minint 25 metų kūrybos jubiliejų, Liaudos dvarininkai nusiuntė jam dovaną – šių vietovių fotografijas, kaip padėką už literatūroje įamžintą ir išgarsintą jų kraštą. Nuotraukos padarytos profesionaliai, apipavidalintos neva ažūriniais nėriniais – rėmais ir pažymėtos Mečislovo Pugačevskio ateljė antspaudu. Žinoma, kad šis fotografas XIX a. pabaigoje turėjo įmonę Panevėžyje. Šių unikalių, 120 metų senumo Panevėžio apylinkių fotografijų parodą, bendradarbiaudami su Kelcų nacionalinio muziejaus padaliniu – H. Senkevičiaus muziejumi, kitais metais pristatysime Panevėžyje.

Šiais metais tyrinėdami senųjų Liaudos dvarų istorijas, nutarėme užfiksuoti, kas Panevėžio regione išliko iki mūsų dienų. Projekto komanda, padedant fotografui Gediminui Kartanui, leidosi ieškoti buvusioje istorinėje Liaudos žemėje išsibarsčiusių dvarų likučių: kai kurie jų, kaip Upytėje, prikelti naujam gyvenimui, kiti virtę didingais griuvėsiais, dar kitur tik šimtamečiais medžiais apaugę kalneliai primena kadaise buvus prižiūrėtas dvarvietes ir parkus. Dalijamės keletu vaizdų, o visą virtualią parodą pristatysime muziejaus svetainėje rudenį.

Projektą iš dalies finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė.

Informaciją parengė muziejaus rinkinių kuratorė, projekto vadovė Rasa Stružienė

G. Kartano nuotr.