Muziejaus fondai pasipildė priešistoriniais radiniais iš Protvos Galindos

2015-01-05

Priešistoriniai radiniai iš Protvos Galindos (Okos aukštupys) saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje

Panevėžio kraštotyros muziejus pasipildė archeologiniais ir istoriniais eksponatais. Kraštotyrininkas, istorijos mylėtojas, Galindų palikimo tyrinėtojas, panevėžietis Laimutis Vasilevičius padovanojo įspūdingą archeologinių dirbinių ir istorinių vertybių kolekciją. Ją sudaro per 40 vnt. titnago žaliavos ir jo dirbinių: fosilijų, 12 vnt. mažai žinomų uolienų, 5 vnt. ankstyvos neolito keramikos fragmentų, per 40 vnt. I-II tūkst. lipdytinės ir žiestos keramikos šukių, papuošalų fragmentai, strėlės antgalis, ikona ir moliniai dirbiniai ir kt. Šią kolekciją tyrinėtojas surinko XX a. pab. dirbdamas Maskvos srityje ir keliaudamas po kitus kraštus.

Muziejus priėmė saugoti titnago dirbinius iš Vakarų Kaukazo (Abhazija). Juos sudaro akmens amžiuje, paleolito periodu naudoti dirbiniai: skeltės, nuoskalos, iš jų 3 vnt. vienetai specialios paskirties titnago dirbinių (gremžtukai, Žr. Nr. 1).

Kartu į Panevėžio kraštotyros muziejų pateko 5 vnt. Šukinės-duobelinės keramikos šukių. Ši keramika priskiriama Šiaurės Rytų Europos Šukinės-duobelinės keramikos kultūros grupei. Keramika dažnai tapatinama su finougrų paplitimu, pasirodė 4400–4200 m pr. Kr., t. y. vidurinio neolito pradžioje. Šukės rastos Rusijoje, Kalūgos srityje, Okos upės saloje, prie Juknavos (Juchnovo) miestelio, 1998–2000 m. Šios keramikos puodai yra katilo formos. Puošti gilių duobučių įspaudais, giliomis įkartėlėmis, šukiniais rombo formos įspaudais. Iš šių keramikinių šukių išsiskiria: 73x53x6 mm dydžio puodo šoninės sienelės keramikinė šukė (žr. Nr. 2). Ji visa, pilnai ornamentuota giliomis duobučių įspaudų eilėmis. Duobučių skersmuo: 3x4 mm, gylis iki 4 mm. Keramikos masė su grūsto granito priemaiša, vidinė pusė – pilkos spalvos su degimo žymėmis, išorinė – rausvos molio masės. Šios kultūros grupei (Rytų Baltijos regiono Šukinės-duobelinės grupės) būdingų radinių labai negausiai žinoma ir Lietuvos teritorijoje. Pagal technologinius ornamentikos panašumus galima priskirti Kretuono, Žemaitiškės, Jaros gyvenvietėse aptiktas šukes (A. Girininkas, Lietuvos archeologija, 2009, p. 161). Šios kultūros pasirodymą Lietuvoje dalis archeologų sieja su Narvos kultūros pabaiga.

I-II tūkstantmečio sandūrai būdinga lipdytinė keramika su smulkinto granito priemaiša priklauso storasieniams puodams ir jų fragmentams (žr. Nr. 3). Šios keramikos šukes tyrinėtojas rado keliaudamas ir lankydamas Djakovo, Moščinų, Kalūgos srityje esančias senovės gyvenvietes ir piliakalnius. Muziejų pasiekė ir vėlesnio laikotarpio varpelio formos molinis dirbinys, rūbų papuošalas.

Savo puošnumu ir unikalumu išsiskiria žalvarinis dengto balto emalio pakabukas su taškiniu ornamentu. Naudotas kaip aprangos detalė, puošniam kostiumui, būdingas chazarams, atskleidžiantis galindų prekybos ryšius su chazarų kaganatu. (Žr. Nr. 4). Chazarai buvo Vidurinės Azijos tiurkų tauta. 

Strėlės antgalis (II tūkst. I pusė) rastas Karaliaučiaus srityje, Priegliaus pakrantės smėlyje – plokščias, trikampio formos, geležinis.

Didelio dėmesio susilaukia medinis paveikslas, vaizduojantis 3 personažus: iš kairės vyrą, laikantį rankose gaidį, viduryje moterį, iškėlusią rankas į viršų (į saulę) ir dešinėje vyrą, laikantį žuvį ( Žr. Nr. 5). Paveikslo viršuje vaizduojama saulė su žmogaus veidu. Paveikslas yra polichrominis, apvaduose išraižyti ornamentai. Kilmės vieta – Rusija, Kalūga, XX a.

Esame labai dėkingi istorijos mylėtojui Laimučiui Vasilevičiui už vertingus eksponatus. Prieš tai jis muziejui padovanojo meškos kailį, kuris dabar puošia ,,Upytės bajorų“ ekspoziciją seniausiame išlikusiame Panevėžio pastate Kranto g. 21. Džiaugiamės, kad muziejaus rinkiniai pasipildo naujomis vertybėmis. Dėka supratingų panevėžiečių, archeologinės vertybės tampa išsaugotos, apskaitytos ir pasiekiamos visuomenei. Dėkoja Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis.

Nuotraukų galerija