Muziejaus eksponatai keliauja

2019-03-19

Muziejaus eksponatai. Kiekvieno daikto kelias į muziejų skirtingas. Dovanotas, rastas, iškastas iš žemės, pirktas. Sukaupęs turtingą patirtį, daug matęs ir girdėjęs. Aprašytas, sunumeruotas, tyrinėtas, saugotas, konservuotas, restauruotas. Ne kartą eksponuotas, publikuotas arba kantriai laukiantis savo parodos, savo knygos ar straipsnio, savojo žiūrovo. Tiesa, kiekvienas dar turi būti įvertintas, suskaitmenintas, o vaizdas su aprašu patalpintas Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Kad eksponatas būtų matomas, žinomas, papasakotų, pamokytų, primintų, jis turi nueiti gana ilgą ir vingiuotą kelią.

Panevėžio kraštotyros muziejus – vienas seniausių regione – šių metų sausį minėjo 94-erių metų sukaktį. Nors būta įvairių praradimų karo ir pokario metais, mūsų muziejus yra viena turtingiausių regioninių saugyklų. Šiuo metu jo rinkiniuose sukaupta per 113 000 įvairių eksponatų. Turėti saugyklose neužtenka, siekiame muziejines vertybes viešinti, skleisti, dalintis.

Eksponatų sklaida. Vykdant muziejaus pastatų renovaciją, 2018 m. balandžio 1 d. buvo uždarytos pagrindinės ekspozicijos. Pradėta ieškoti naujų sprendimų. Sumanyta seniausiame miesto pastate veikiančioje ekspozicijoje surengti tris „Vieno eksponato“ parodas. Šių netradicinių parodų tikslas – pristatyti išskirtinius muziejaus eksponatus, papasakoti jų legendas. Šiuokart pasirinkta ir visuomenei demonstruota: XIII–XIV a. pasaginė segė, XVI–XVII a. monetų lobis, kunigo, rašytojo, pedagogo Julijono Lindės-Dobilo pomirtinė kaukė, nulipdyta skulptoriaus Bernardo Bučo.

Viešindami tyrinėjimus muziejininkai su savo leidiniais dalyvauja Vilniaus knygų mugėje. 2018 m. joje pristatyta ką tik iš leidyklos parvežta knyga „Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai“, šiais metais mugės dalyviai galėjo įsigyti dvi naujas muziejaus išleistas knygas: straipsnių rinkinį „Iš Panevėžio praeities: miško broliai“ ir katalogą „Arvydas Petrulis: Tėvo Stanislovo palaimintas drožti“ bei kitus seniau išleistus muziejaus leidinius. Knygose publikuojamos autentiškos ir retos fotografijos, dokumentai, planai, piešiniai, pristatomi dailės kūriniai.

Praėjusiais metais minėjome Lietuvos valstybės šimtmetį, Sąjūdžio 30-metį, tad tyrėjai, istorinių straipsnių, knygų autoriai ir leidėjai, įvairių parodų rengėjai akylai ieškojo mažiau publikuotų, įdomesnių, retesnių iliustracijų. Jų paieškai puikiai pasitarnavo LIMIS, kur kiekvienas interneto lankytojas gali susipažinti su paviešinta muziejine vertybe bei jos legenda. 2018 m. Panevėžio kraštotyros muziejaus eksponatų aprašai  www.limis.lt peržiūrėti 11 902 kartus, interneto lankytojai atsisiuntė 291 vaizdą. Užpildžius reikiamus dokumentus, kelios dešimtys fotografijų ir dokumentų iš mūsų muziejaus saugyklų iškeliavo ir pasklido po Lietuvą per spaudą, kilnojamąsias parodas, buvo pristatyti konferencijose. Net 284 vienetai fotografijų ir negatyvų buvo atrinkti ir pateikti rengiamai Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso ekspozicijai.

Muziejininkų parengtos kilnojamosios parodos apie rašytoją, švietėją, visuomenės veikėją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, 1920–1940 m. modernėjantį Panevėžį, Algimanto apygardos partizanus, Panevėžio žydų bendruomenės praeitį sėkmingai keliauja po įvairias švietimo, kultūros, socialines įstaigas. Kelis sykius muziejaus parodos viešėjo „Sodros“ Panevėžio skyriaus patalpose. Šios įstaigos vadovas sakė, kad jų klientai susidomėję skaitė istorinę informaciją, aptarinėjo iliustracijas, dalijosi savo žiniomis. Tokie atsiliepimai rodo muziejininkų darbo prasmę.

Akylesni miestiečiai turėjo pastebėti miesto centrinėse erdvėse įrengtus lauko parodos „Panevėžio gatvės; žmonės, įvykiai, vaizdai“ stendus. Sukauptą istorinę informaciją, ikonografinę medžiagą muziejininkai pateikė ne tik profesionaliai, bet ir išradingai. Lūkuriuojantys Laisvės aikštėje ar vaikštinėjantys Respublikos gatve, stabtelėję prie stendų sužino daug įdomių miesto istorijos faktų.

Muziejaus eksponatai buvo pristatyti LRT PLIUS kanalo kultūros laidose: apie rašytoją ir visuomenės veikėją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, skulptorių Juozą Zikarą, Naudvario dvarą ir jo šeimininkus Kerbedžius, gamtininką Valerijoną Straševičių ir jo sukauptą pasaulinę vabzdžių kolekciją. Muziejininkai bendradarbiavo kuriant dokumentinį filmą „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“ (rež. Linas Mikuta, 2018). Kino juostoje įamžinti mūsų muziejuje saugomi kraštiečio, skulptoriaus Juozo Zikaro kūriniai.

Senieji muzikos instrumentai buvo iškeliavę į Dainų šventės renginius Vilniuje. Lietuvos nacionalinio muziejaus surengtoje parodoje „Lietuvių tradiciniai muzikos instrumentai“ eksponuoti trys autentiški būgnai, armonika ir skrabalas-kleketas.

Lietuvos moterų balsavimo teisės šimtmetis neliko nepastebėtas. Ta proga Lygių galimybių plėtros centras 2018 m. išleido atviruką su muziejuje saugoma fotografija, kurioje įamžintos penkios 1920 m. Steigiamojo Seimo atstovės. Tarp jų – rašytoja, švietėja, aktyvi moterų teisių gynėja, politikė, mūsų kraštietė G. Petkevičaitė-Bitė.

Liūnės Janušytės – rašytojos, žurnalistės, vertėjos – fotografija iš Panevėžio keliavo į literatūros ir meno žurnalo „Inostranaja literatura“ redakciją Maskvoje. Susitarta, kad mūsų eksponatas iliustruos L. Janušytės satyrinį romaną „Korektūros klaida“, spausdinamą 2018 m. 11-ajame minėto žurnalo numeryje. Šio specialaus žurnalo numerio, skirto Lietuvos valstybės šimtmečiui, viršelyje užrašas „Lietuva – 100“, turinyje – lietuvių autorių kūryba nuo XX a. 4 dešimtmečio iki šių dienų.

Eksponatų kopijos pakeliui į Vatikaną. Džiugu, kad keliolika Panevėžio kraštotyros muziejaus dokumentų ir fotografijų pasitarnaus kunigo kankinio Alfonso Lipniūno beatifikacijos procese, Bažnyčiai ruošiantis jį paskelbti palaimintuoju. Muziejuje saugomi dokumentai iliustruoja turtingą ir drąsią kunigo A. Lipniūno asmenybę, jo slaptą darbą su moksleiviais ateitininkų organizacijoje, kovą už tiesą ir savo įsitikinimus.

Šiuo metu Panevėžio kraštotyros muziejaus pagrindinės erdvės renovuojamos, ekspozicijos keičia veidą, bet mūsų eksponatai yra matomi, įvairiais būdais pristatomi visuomenei, keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir į svečias šalis.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė

Nuotraukoje:

Lygių galimybių plėtros centras 2018 m. išleido atviruką „Sveikiname su moterų teisės balsuoti Lietuvoje šimtmečiu!“. Jo averse Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma fotografija, kurioje įamžintos penkios 1920 m. Steigiamojo Seimo atstovės.