Kraštotyros muziejaus meno rinkinys: nuo Rytų meno iki iškiliausių šiuolaikinių lietuvių menininkų kūrybos

2019-06-05

Svarbiausi muziejaus turtai – vertingi eksponatai ir kūrybingi darbuotojai. Jau daugiau nei devynis dešimtmečius kelios Panevėžio muziejininkų kartos sistemingai rinko ir dokumentavo krašto praeitį, etninę kultūrą, dailę, gamtą atspindinčius eksponatus. Jų skaičius nuo 2 tūkst. vienetų, registruotų 1925-aisiais, išaugo iki 113 tūkstančių.

 

Geradarių dovanos 

 

Nuo pat muziejaus įkūrimo pagrindinis eksponatų kaupimo šaltinis buvo ir yra geradarių dovanos. Pilietiškų ir supratingų kraštiečių dėka rinkiniai pildomi vertingais daiktais bei informacija. Panevėžio kraštotyros muziejuje eksponatai suskirstyti į archeologijos, etnografijos, daiktų, meno, numizmatikos, fotografijos, dokumentų, periodinės spaudos, knygų, gamtos rinkinius. Vien per  praėjusius 2018 metus į muziejaus fondus priimta saugoti išskirtinai daug – per 4 tūkst. naujų eksponatų. Džiaugiamės, kad vertingais kūriniais gausiai pasipildė ir meno rinkinys.

 

Meno rinkinys

 

Meno rinkinyje saugoma daugiau nei 900 vnt. įvairių žanrų, skirtingų technikų ir medžiagiškumo, profesionaliosios kūrybos ir tautodailės kūrinių. Vienu pirmųjų eksponatų laikomas Jono Basanavičiaus gipsinis portretas, kurio nugarinėje pusėje yra įrašas: „Originalas. D-ras J. Basanavičius. Panevėžio muzėjuj Juozas Zikaras. Panevėžys. 1923 m.“ (Kalba netaisyta – red.) Skulptoriaus J. Zikaro ranka įrėžta data liudija, kad Panevėžio muziejaus steigimo procesas vyko nuo 1923 m. ir kad jis yra vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje.

 

Meno rinkinio pasididžiavimas – gydytojo Rimvydo Jono Sidrio surinkta ir 1991 m. muziejui padovanota Rytų meno kolekcija. Joje yra Bali, Fidži salose, Filipinuose, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, Hong Konge, Japonijoje, Indijoje, Australijoje įsigyti dramblio kaulo raižiniai, ritualinės medžio skulptūrėlės ir kaukės, tapyba ant šilko, buities reikmenys.

 

Rinkiniui svorio suteikia tapytojų Jono Mackevičiaus, Zigmo Petravičiaus, Jono Janulio, Vinco Dilkos, Stasio Jusionio, Bronės Jacevičiūtės, Kazimiero Naruševičiaus, skulptorių Juozo Zikaro, Bernardo Bučo, Leono Žuklio, Juozo Lebednyko, Kazimiero Kisielio, Alfrido Pajuodžio, Algimanto Vytėno, grafikės Stasės Medytės kūriniai. Šalia jų rikiuojasi dailininkų Antano Jaroševičiaus, Jadvygos Paukšienės, Klausučio-Henriko Beržanskio, Jurgio Šapkaus, Romualdo Rapšio, Stasio Kavaliausko, Vytauto Žirgulio, Irinos Nosovos, Vidmanto Zarėkos, Egils Skuja, Boleslovo Tuskėno paveikslai, Henriko Mazūro, Onos Šimaitytės-Račkauskienės, Povilo Šiaučiūno ir kitų ekslibrisai, Antano Belazaro akvarelės, tautodailininkų Antano Gabrėno, Romualdo Urvinio, Jono Klimašausko, Zigfrido Zoltnerio, Romualdos Zoltnerienės, Alfredos Petrulienės, Stasės Mikeliūnienės, Aldonos Oškeliūnienės ir kitų tapyti paveikslai, metalo plastika, piešiniai, eskizai. Originalumu ir plastiškumu išsiskiria Adelės Katelienės medžio skulptūrų kolekcija (45 vnt.), sukurta autorei gyvenant Toronte (Kanada). Kūriniuose dominuoja religinė, kovos už laisvę, Tėvynės ilgesio, gamtos temos.

 

2018 metų meno dovanos

 

Pirmasis 2018 m. muziejui perduotas eksponatas buvo neeilinis: vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, mūsų kraštietis Stasys Eidrigevičius dovanojo pastelę „Geltona skraistė“ (2016). Šio menininko darbų iki šiol mūsų muziejus neturėjo.

 

Pasitinkant Lietuvos valstybės 100-metį, medžio drožėjas, tautodailininkas, Pauliaus Galaunės ir Liongino Šepkos premijų laureatas Arvydas Petrulis gimtojo miesto muziejui dovanojo net 46 kūrinius. Dauguma šio menininko skulptūrų bei skulptūrinių kompozicijų dengtos polichromija. Kiekviena jų atspindi skirtingą siužetą, atskleidžia brandų menininko santykį su religija, istorija, mitologija. Personažai įvairūs: karalius Mindaugas, karalienė Morta, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, legendinis bajoras Čičinskas,  teatro režisierius Juozas Miltinis, cirko artistas Petras Tarutis, fotografas Grafmanas ir kt. 2018 m. vasario–kovo mėnesiais muziejuje eksponuota A. Petrulio kolekcija sulaukė gausaus lankytojų būrio ir šiltų įvertinimų.

 

Antroji gausi Panevėžio kraštotyros muziejų pasiekusi dovana – panevėžiečio tautodailininko Zigfrido Zoltnerio (1937–2017) aliejinės tapybos darbai. Menininko našlė Romualda Zoltnerienė perdavė saugoti 23 vyro tapytus paveikslus. Kūrybos koloritas atsiskleidžia išraiškinguose Z. Zoltnerio natiurmortuose, urbanistiniuose peizažuose, etnografiniuose vaizduose. Jis vienas iš nedaugelio teptuku fiksavusių savo miesto spalvas, keitimąsi, nuotaikas. Z. Zoltnerio paveiksluose įamžintas Panevėžio centras, bažnyčių bokštai, Skaistakalnio parkas, Senamiesčio, Respublikos ir kitos gatvės, malūnai 1988–2002 metais. Su šiais darbais galima susipažinti internetinėje svetainėje www.limis.lt.

 

Monsinjorui Juozapui Antanavičiui dėkojame už muziejui patikėtą saugoti jo ypač branginamą skulptūrą „Kristaus kančia“. Nežinomo autoriaus XIX a. kūrinys – neeilinio siužeto, aukšto meistriškumo polichromuota ąžuolinė skulptūra, vaizduojanti prie kankinimo stulpo pririštą Jėzų. Tiesa, laikas ir aplinkos poveikis polichromiją gerokai sunaikino, išblukino dažų spalvas, neliko ir vienos kitos ąžuolinės detalės. Į muziejų patekusi skulptūra netrukus atsidūrė ant medžio restauratoriaus Žygimanto Milerio stalo. Ji buvo konservuota-restauruota: nuvalyta, paviršius prisotintas ir sutvirtintas tirpalais, pagrindas restauruotas, skulptūra paruošta eksponuoti.

 

Kunigas Justas Jasėnas praėjusią vasarą kelis sykius muziejuje lankėsi ne tuščiomis, o nešinas garsių panevėžiečių menininkų Kazimiero Naruševičiaus (1920–2004), Stasės Medytės kūriniais, XIX a. pab. nežinomų drožėjų skulptūrėlėmis. Jo dėka muziejaus meno kolekcija pasipildė dar trimis miesto garbės piliečio dailininko K. Naruševičiaus darbais. Paveiksluose „Pakelės rūpintojėlis“ (akvarelė, 1970), „Peizažas“ (akvarelė, 1975), „Malda“ (pastelė, 1996) atsiskleidžia autoriaus dvasinės energijos virpesiai, jo tamprus ryšys su gamta, etnokultūros tradicijomis, tautos išmintimi. J. Jasėno perduoti originalūs dailininkės S. Medytės piešti portretai – tai žymaus JAV lietuvių katalikų veikėjo, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ bendradarbio kunigo Kazimiero Kuzminsko (1906 m. Panevėžyje – 1999 m. Vilniuje) portretas (popierius, pastelė, 1997) bei ilgą laiką mūsų mieste gyvenusio ir dirbusio poeto, žurnalisto Broniaus Riboko portretas (popierius, anglis, 1987).

 

Nuo šiol muziejuje saugomi panevėžiečio fotomenininko Evaldo Ivanausko ciklo „Pašnekesiai su Vincu Firinausku“ du skaitmeniniai fotomontažai „Šventė“ bei „Įgaliotieji asmenys" (spauda ant drobės, 2013). Ciklas dar nebaigtas kurti. Kūrybiniame procese fotomenininkas jautriai prakalbina muziejuje saugomas senąsias Miežiškių fotografo Vinco Firinausko fotografijas. Tai puikus menininko ir muziejaus bendradarbiavimo pavyzdys. E. Ivanausko sukurtuose vaizduose persipina praeitis ir šiandiena, realybė ir fantazija, tobulai tinkantys žurnalo viršeliui ar atnaujintam muziejaus interjerui...

   

Gedimino Kartano nuotraukose:

1. Zigfridas Zoltneris, Panevėžio senamiestis, 1993, aliejus, kartonas. Romualdos Zoltnerienės dovana
2. Kazimieras Naruševičius, Malda, 1996, pastelė, popierius. Kunigo Justo Jasėno dovana

 

Jūratė Gaidelienė

Vyriausioji fondų saugotoja

Atgal