Laukinių paukščių kiaušinių paroda „Ab ovo“

2018-02-28

Kovo 6 d. Panevėžio kraštotyros muziejaus III a. parodų salėje pradeda veikti laukinių paukščių kiaušinių paroda „Ab ovo“.

Pramušiau ledą – radau sidabrą, pramušiau sidabrą – radau auksą. Kas? Žinoma, kiaušinis. Kiaušinis – tai neatsiejamas artėjančio pavasario ir Velykų šventės simbolis.

Lotyniškas posakis ab ovo reiškia „nuo kiaušinio“, tai yra „nuo pradžios“. Nuo seniausių laikų įvairių pasaulio šalių mitologijoje kiaušinis laikomas pradžių pradžios, gyvybės atsiradimo, tobulumo, sveikatos ir grožio simboliu. Lietuvių tautosakoje žinomos sakmės apie pasaulio atsiradimą iš kiaušinio, nes jo viduje slypinti gyvybės energija, atsinaujinimo jėga. Kiaušiniui buvo priskiriama magiška galia: tikima, kad jis gali perimti žmonių ir gyvulių ligas, nukreipti blogas akis, apsaugoti nuo piktų dvasių ir kerų.

Paukščiai – pirmieji ateinančio pavasario pranašai. Ir pirmieji gelbėtojai nuo šalčio ir bado. Kai po ilgos žiemos baigdavosi sukauptos maisto atsargos, žmones gelbėdavo laukiniai paukščiai – jų lizduose randami kiaušiniai padėdavo išsimaitinti. Pagal senovinius įvaizdžius paukščius į mūsų kraštą atsiųsdavo deivė Paukštė. Todėl pirmas kiaušinis, padėtas laukinio paukščio, rastas kiaušiniaujant, buvo paskiriamas deivei Paukštei, pažymimas jos ženklu ir nudažomas raudona – aukos – spalva.

Matyt, todėl pirmosios pavasario šventės – Velykų – vienu iš simbolių tapo margučiai – šimtmečiais iš kartos į kartą užkoduotais raštais ir spalvomis papuošti naminių paukščių kiaušiniai. Margučių tradicija labai sena, atėjusi dar iš pagonybės laikų. Tai patvirtina archeologiniai radiniai Gedimino kalno piliavietėje, Dainų slėnyje, kur rasti 13 a. siekiantys akmeniniai ir moliniai margučiai.

Gamtos šioje srityje niekaip nepralenksime – išskirtinėmis spalvomis ir raštais išmargintus kiaušinius paukščiai deda jau milijonus metų. Kiaušiniai – nepaprasti kūriniai: gamtoje jie savo išvaizda prisiderina prie aplinkos, kad netaptų lengvu grobiu maisto ieškantiems plėšrūnams. Tiesa, kai kurie iš jų išsiskiria itin ryškiomis, lengvai pastebimomis spalvomis, o kodėl, mokslininkai iki galo paaiškinti negali. Didesni ir mažyčiai, taškais ir netaisyklingais lopinėliais pasipuošę, spalvoti ir blyškūs laukinių paukščių kiaušiniai – nuostabūs gamtos kūriniai.

Parodoje eksponuojama panevėžiečio Juozapo Mataičio (1936–2006) laukinių paukščių kiaušinių kolekcija. Šią kolekciją jis surinko 1975–1980 m. dirbdamas kelių tarnyboje. Tiesiant kelius, kertant medžius, jis pradėjo domėtis rastais paukščių lizdais, juose esančiais kiaušiniais. Didėjant kiaušinių kolekcijai, J. Mataitis ėmė plačiau gilintis į ornitologijos ir zoologijos mokslus.

Už parodoje eksponuojamus laukinių paukščių piešinius dėkojame Sauliui Karaliui ir Lietuvos ornitologų draugijai.

Paroda veiks iki kovo 31 d.

Prie parodos veikia edukacinė programa „Saulėgrįžos ratu: Velykos“. Edukacinėje programoje susipažinsite su Velykų papročiais ir tradicijomis; žiūrėsite filmą, kaip gimsta margučių raštai, aiškinsimės margučių spalvų ir raštų simboliką; marginsite kiaušinius vašku. Kiekvienam atsinešti po virtą kiaušinį.

Kovo 24 d. 12 val. vyks edukacinė programa šeimoms „Saulėgrįžos ratu: Velykos“.