Panevėžio kraštotyros muziejuje vyko prisiminimų popietė „Liko širdyse“

2019-04-09

Kovo 29 dieną Panevėžio kraštotyros muziejuje vyko prisiminimų popietė „Liko širdyse“. Jos metu buvo paminėta 1949 m. kovo 25 d. tremties, kodiniu pavadinimu „Priboj“ (Bangų mūša), 70-ties metų sukaktis. Tremtiniai prie švč. Trejybės bažnyčios esančios Atminimo sienelės padėjo gėlių, uždegė žvakutes, sugiedojo Lietuvos himną, negrįžusių iš Sibiro ir į amžinybę iškeliavusių atminimui sugiedojo „Amžinąjį atilsį“. Renginio metu prisiminimais dalinosi Vanda Narvydaitė (Kalvėnienė), kuriai 1949 m. tremties dieną suėjo 17 metų, išvežta iš Panevėžio rajono Smilgių miestelio. Po dvejų metų tremtyje buvo teisiama už tai, kad rašė eilėraščius apie Lietuvą ir organizuodavo tautiečiams Kalėdų, Motinos dienos, Velykų ir kitus šventinius renginius. Labai sunku pakelti tremties naštą, kai esi baudžiamas ir teisiamas už švenčiausius jausmus – meilę Tėvynei ir jos žmonėms. Nugalėjo jaunystė ir begalinė meilė gimtajai šaliai, noras sugrįžti į Lietuvą, ir 1953 m. sausio mėnesį, prieš pat Stalino mirtį, Vandutė ir jos sesutė sugrįžo. Žinia apie Sovietų Sąjungos vado mirtį tremtiniams buvo kaip dovana. Jie tyliai, slėpdami šypsenas, džiaugėsi.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per operaciją „Priboj“ ir papildomo trėmimo metu iš Lietuvos buvo išvežta daugiau nei 32 200 žmonių. Nors oficialiai kiekvienai šeimai pasiruošti ir susirinkti daiktams buvo skiriama viena valanda, tačiau trėmimus vykdžiusių grupių nariai ir šį minimalų laiką labai dažnai trumpino iki 45 ar net 15 minučių. Stotyse įsteigtose komendantūrose sulaikytieji buvo apklausiami, patikrinami jų dokumentai, o vėliau suvaromi į ešelonus. Trėmimai vyko iš penkiasdešimties Lietuvoje veikusių geležinkelio stočių. Į tremties vietas buvo išsiųsti 24 ešelonai (1474 vagonai). Nors trėmimo planas ir buvo viršytas, tačiau beveik 13 800 žmonių, sužinoję apie galimą trėmimą, pasislėpė. Pasislėpusių ir pabėgusių žmonių paieška prasidėjo balandį ir kai kuriose apskrityse užtruko iki liepos mėnesio. Vien balandį buvo surasta ir ištremta 3090 žmonių.

Į popietę susirinkusieji paminėjo ir 1945 m. kovo 27 d. vykusio Ažagų- Eimuliškio mūšio 74-ąsias metines. Tą kovo rytą partizanus puolė trys NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo pulko batalionai ir specialusis dalinys (apie 800 žmonių). Mūšis prasidėjo septintą valandą ryto. Siekdami atkirsti kelius partizanams trauktis, puolimą pradėjo iš vakarų į rytus. Pirmiausia buvo užpulta viena vietinių vyrų, daugiausia iš Dragonių kaimo, stovykla, o pasigirdus šūviams, į pagalbą partizanams atbėgo kaimynystėje stovyklavę būriai. Tai vienoje, tai kitoje miško vietoje vyko įnirtingos kautynės. Dienos pabaigoje, pasinaudodami tamsa, partizanai Jokubavo mišku sugebėjo prasiveržti Pakruojo link. Šiame mūšyje žuvo apie 80 partizanų. Jų atminimą pagerbėme tylos minute.

Tą dieną buvo aplankyti žuvusiųjų kapai Dragonių ir Spirakių kaime. Amžina atmintis žuvusiems už Tėvynę.


Muziejininkė Giedrė Baltuškienė


Nuotraukos autorius Gediminas Kartanas

Atgal