Gobelenas „Panevėžiui 500“ (dail. I. Vabalienė, 2003, 124×124 cm). LR prezidento R. Pakso dovana Panevėžio miesto jubiliejaus proga.

KODĖLČIUS DOMISI PANEVĖŽIO SIMBOLIKA

2023-09-07

 

Kaip buvo įkurtas Panevėžys, Kodėlčius jau žino, o ką reiškia miesto simboliai? Juk miesto herbas 520-ojo gimtadienio šventėje puoš aikštes, gatves, pastatus, tad ir panevėžiečiams, ir miesto svečiams pravartu pasikartoti jo kilmės istoriją.

 

Panevėžio muziejininkai Kodėlčių ir kitus svečius kviečia apsilankyti Kraštotyros muziejaus ekspozicijoje, kur visa miesto istorija „kaip ant delno“. Bet Kodėlčius į Panevėžį atvyks tik savaitgalį, o galva nuo klausimų gausybės dabar skauda, tad muziejininkai skuba suteikti greitąją istorinę pagalbą...

 

Panevėžys iki XVIII a. pabaigos neturėjo savivaldos teisių, priklausė keliems savininkams, buvo nuomojamas, todėl miestiečiai negalėjo turėti Magdeburgo teisės, o miestas – herbo.

 

Pasikeitus įstatymui, Panevėžio miestiečiai 1791–1792 m. gavo savivaldos teises ir įkūrė rotušę.

 

Dabartiniame, 1993 m. gegužės 11 d. prezidento dekretu patvirtintame Panevėžio herbe vaizduojamas mūrinis trijų bokštų pastatas, buvęs pavaizduotas XIX a. pradžios Panevėžio rotušės ir magistrato antspauduose. Manoma, kad Panevėžio simbolis – pastatas su bokštais – sukurtas 1791–1792 m. Ką Panevėžio herbinė figūra simbolizuoja? Istoriko E. Rimšos nuomone – tai simbolinis, o ne konkretus pastatas. Tokie statiniai buvo populiarūs Europos miestų simbolikoje. Galbūt Panevėžio seniausiuose miesto antspauduose pavaizduotam simboliui įtakos turėjo pagrindinio ekonominio partnerio, Rygos, herbas, kuriame irgi vaizduojami miesto vartai.

 

Vėliau senojo simbolio (pastato) tradicija buvo pamiršta. Nuo 1845 m. Panevėžio apskrities bei miesto herbe imta vaizduoti žagrė (šalia kitos Rusijos imperijos simbolikos).

 

Nepriklausomoje Lietuvoje Panevėžio herbe buvo du simboliai viename skydo lauke. Viršuje – du sukryžiuoti pėdai (javų arba linų), po jais – žagrė arba arklas.

 

1968 m. LTSR heraldikos komisija įteisino miesto herbą, kurio viršutiniame lauke – sukryžiuoti linų pėdai, apatiniame – arklas.

 

1993 m. atkurtas Panevėžio herbas su 1801 m. simboliu. Pagal herbą sukurta ir Panevėžio vėliava.

 

Pagal buvusį miesto herbą 1995 m. sukurtas Panevėžio rajono herbas.

 

Iliustracijų aprašai:

  1. Gobelenas „Panevėžiui 500“ (dail. I. Vabalienė, 2003, 124×124 cm). LR prezidento R. Pakso dovana Panevėžio miesto jubiliejaus proga.

  2. Jubiliejinis pašto ženklas „Panevėžys 500. 1503–2003“ (dail. B. Leonavičius) ir vokas su jubiliejiniu antspaudu „Panevėžiui 500“.

  3. Sovietinis Panevėžio herbas (dail. A. Každailis), įteisintas 1968 m.

  4. Medalis su Panevėžio simbolika (1975). Metalo lydinys. .

  5. Suvenyras su sovietiniu Panevėžio herbu (XX a. 9 deš.). Medis, metalas, gintaras.

  6. Ženkleliai su Panevėžio simboliais (XX a. 8–10 deš. pr.). Ilgą laiką galiojęs Panevėžio miesto herbas su linų pėdais ir arklu 1993-05-11 prezidento dekretu pakeistas nauju – dabartiniu miesto herbu.

 
Teksto autorė Jūratė Gaidelienė, direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja, fotografas Gediminas Kartanas

Atgal