KODĖLČIUS ATVYKSTA Į PANEVĖŽIO GIMTADIENĮ

2023-09-05

Smalsuolis Kodėlčius mėgsta keliauti ir įdomiai leisti laiką. Sužinojęs apie rugsėjo antrąjį savaitgalį Panevėžyje rengiamą miesto šventę „Panevėžys skamba gerai“, nutarė nepasididžiuoti ir atvažiuoti. Jis turi daug planų: klausytis koncertų, stebėti miestiečių eiseną, pasigrožėti fontanais, aplankyti parodas, spektaklius, performansus, mugę ir kitus veiksmus, suvalgyti ledų „Nykštukas“, paspausti ranką komandos „7bet-Lietkabelis“ krepšininkams ir dar daug ką smagaus nuveikti. Juk Panevėžys – ne šiaip koks miestukas, o Aukštaitijos didmiestis, švenčiantis 520 metų sukaktį.

Savaitgalio planas aiškus, bet jo laukiant Kodėlčių ėmė kamuot daugybė klausimų: KAS, KAIP, KODĖL, KADA atsitiko Panevėžyje? KUO miestas išskirtinis? Kodėlčių lyg bitės ėmė badyti baisybė klaustukų apie Panevėžio praeitį ir dabartį. Gerai, kad prisiminė, kur geriausia ieškoti atsakymų – Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai tikrai padės išsikapstyti iš po klaustukų kalno.

Pirmasis Kodėlčiaus klausimas – iš kur panevėžiečiai žino tikslią miesto gimtadienio datą? Juk tokių senų laikų, kai miestas kūrėsi, niekas negali atminti.

Muziejininkai Kodėlčiui papasakojo, kad istorikė Ona Maksimaitienė, ilgai tyrinėjusi istorijos šaltinius apie Panevėžio kūrimąsi nustatė, kad vietovė, iš kurios išaugo Panevėžys, pirmą kartą paminėta 1503 m.

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras 1503 m. rugsėjo 7 d. donacijos aktu, surašytu Vilniuje, Ramygalos bažnyčiai ir jos klebonui dovanojo žemių plotą tarp Nevėžio ir Lėvens upių. Kartu iškėlė sąlygą, kad nurodytoje vietoje būtų pastatyta katalikų bažnyčia.

Aleksandro Jogailaičio raštas yra seniausias žinomas dokumentas apie Panevėžio pradžią, tad remiantis istorijos moksle priimta tradicija, jo surašymo data laikytina Panevėžio įkūrimu.

1994 m. Panevėžio miesto taryba rugsėjo 7-ąją paskelbė Panevėžio miesto diena ir priėmė sprendimą ją minėti kasmet.

Iliustracijų aprašai:

O. Maksimaitienės straipsnis „Pirmosios žinios apie Panevėžio miestą“ (1961), kuriame pristatyta nauja Panevėžio miesto įkūrimo koncepcija.

O. Maksimaitienės straipsnis „Panevėžys XVI amžiuje“ (1962), kuriame istorikė pristato savo tyrinėjimus apie Panevėžio įkūrimo datą ir miesto kūrimąsi.

O. Maksimaitienės sudaryta Panevėžio miesto kūrimosi XVI a. schema.

Vyskupo K. Paltaroko parengta knygelė „Panevėžio bažnyčios“ (1936), kurioje trumpai pristatytas Panevėžio kūrimasis.

Panevėžiečių išeivių JAV parengta ir išleista kolektyvinė monografija „Panevėžys. Geografinės ir istorinės žinios apie apylinkes ir miestą“ (1963) – pirmoji išsami Panevėžio istorija nuo miesto įsikūrimo iki XX a. vid. Lietuvą ši knyga pasiekė tik atkūrus nepriklausomybę.

O. Maksimaitienė. Iš Panevėžio istorijos (1992). Išsamią Panevėžio istoriją O. Maksimaitienė ėmėsi rengti 1968 m. Ją planavo išleisti 1973 m. minint miesto įkūrimo 470-ąsias metines. Tačiau iškilus ideologinėms ir kitoms kliūtims, knygos išleidimas du dešimtmečius buvo atidėliojamas. Sutrumpinta O. Maksimaitienės parengta Panevėžio istorija išleista tik 1992 m.

Idėjos ir teksto autorė Jūratė Gaidelienė, direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja

Fotografas Gediminas Kartanas