R. Krauzės svarstyklių dirbtuvėje pagamintos svarstyklės. XX a. 4 deš. G. Kartano nuotrauka

Muziejui padovanoti itin reti ir vertingi daiktai

2019-10-14

 

Ką gamino Panevėžyje prieš 80 metų

 

 

Panevėžio kraštotyros muziejus pastaruoju metu gavo vertingų dovanų, itin retų daiktų – prieš daugiau nei aštuoniasdešimt metų mūsų mieste pagamintas metalines svarstykles, uosinę lovą ir ąžuolinę spintą. Kiekvienas šis gaminys, o dabar jau muziejaus eksponatas, turi savo nepakartojamą istoriją. Ne paslaptis, kad vienetiniai daiktai anksčiau buvo gaminami iš itin kokybiškų medžiagų, kainavo brangiai, todėl žmonės juos tausojo, naudojo dešimtmečiais, prireikus atnaujindavo, vėliau perduodavo vaikams ir anūkams. Vertingiausi iš jų dažnai tapdavo paveldima šeimos istorijos dalimi.

 

Tai liudija ir vienas iš naujųjų muziejaus eksponatų – panevėžiečio Ričardo Vilimo dovanota trijų durų drabužių spinta, kurią jo tėvai Kazimieras ir Elvyra Vilimai apie 1939 metus pirko Panevėžio amatų mokyklos mokinių gaminių parodoje. Yra žinoma, kad nuo 1927 metų Panevėžyje veikusi amatų vidurinė mokykla rengė stalius, dailides, metalo apdirbimo meistrus, elektromonterius. Moksleivių sukurti gaminiai buvo pristatomi parodose, patikusius darbus buvo galima įsigyti.

 

Minėtą šviesios spalvos ąžuolinę spintą, kurios durys ir šonai puošti tamsaus medžio įsprūdomis, liaudiškai vadinamais filingais, Vilimų šeima įsigijo ir naudojo jiems priklausiusioje drabužių valykloje „Nauda“, veikusioje Respublikos ir M. Valančiaus gatvių kampiniame pastate (netoli tuometinės žydų sinagogos). Spintoje kabėdavo išvalyti klientų drabužiai. Kaip dauguma tuometinių baldų, taip ir šios spintos korpusas sustatomas iš kaišteliais suneriamų dalių, nenaudojant varžtų. Vėliau šį baldą Vilimų šeima naudojo savo namuose asmeninėms reikmėms. Gera spintos būklė, durys su veikiančiu užrakinimu ir išsaugotais rakteliais liudija, kad ji buvo tausojama, o dabar kaip šeimos relikvija perduota saugoti miesto muziejui.

 

Kitas išvaizdus gaminys – Panevėžio miesto savivaldybės Stalių dirbtuvėse 1938 metais pagaminta lova. Įmonė baldus gamino miesto savivaldybės įstaigoms ir pradžios mokykloms. Dirbtuvės buvo įsikūrusios šalia Margių gatvės (tarp Algirdo ir Gedimino g.). Joms nuo XX a. 4 dešimtmečio iki 1944 metų vadovavo Jurgis Kalinauskas-Miliūnas. Ši lova buvo pagaminta dirbtuvių vedėjo dukrai Liudvikai Miliūnaitei-Kalinauskaitei (Knizikevičienei). Lova uosinė, šviesios spalvos, lakuota, jos galai puošti išdrožtomis augalinių motyvų detalėmis, geležinių spyruoklių čiužinys.

 

Baldas apie 2015 metus buvo meistriškai atnaujintas: nušveistas, perlakuotas, atkurtos trūkstamos detalės. Ilgus metus tarnavusią lovą padovanojo baldo savininkė gydytoja L. Knizikevičienė. Ši dovana – Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio dailidžių darbo pavyzdys – muziejui perduota su didele meile ir viltimi, kad bus išsaugota ateities kartoms.

 

Pradžiugino panevėžiečio Nerijaus Mikelevičiaus geranoriškas pasiūlymas dovanoti Panevėžyje pagamintas svarstykles su svarsčiais. Nors muziejaus Etnografijos ir Daiktų rinkiniuose saugomas nemažas skaičius svėrimo priemonių – nuo Gabrielei Petkevičaitei-Bitei priklausiusių vaistinės svarstyklėlių iki įvairių svertuvų, vadinamų bezmėnais, buityje naudotų ar dvarų ūkiuose turėtų skirtingos konstrukcijos ir dydžių metalinių svarstyklių, tačiau Panevėžio įmonėse pagamintų iki šiol neturėjome. Gamintoją liudija prekių ženklas – pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu „R. Krauzė. Svarstyklių dirbtuvė. Panevėžys, Radviliškio g-vė, našumas 200 kg, Tel. 404“. Yra žinoma, kad XX a. 4 dešimtmetyje mūsų mieste veikė dar viena tokio pobūdžio įmonė – K. Tručionio svarstyklių fabrikas. Deja, šios įmonės gaminių muziejuje nėra, bet ateityje turime viltį įsigyti.

 

Dėkojame panevėžiečiams Liudvikai Knizikevičienei, Ričardui Vilimui ir Nerijui Mikelevičiui už jų geranoriškumą, vertingas dovanas miesto muziejui.

 

  

Jūratė Gaidelienė

Panevėžio kraštotyros muziejaus

vyriausioji fondų saugotoja

 

Atgal