Edukacinė programa „Kai gyveno karaliai“ iškeliavo į užsienį

2019-10-22

Panevėžio kraštotyros muziejus džiaugiasi pranešdamas, jog mūsų edukacinės programos išplaukia į platesnius vandenis! Muziejaus edukacinė programa „Kai gyveno karaliai“ yra pirmoji, kuri vyko už Lietuvos ribų.

Pavasarį iš Hamburgo (Vokietija) lietuvių bendruomenės mokyklos „Abėcėlė“ į Panevėžio kraštotyros muziejų atėjo laiškas. Perskaitykime jį: „Laba diena, rašau Jums išprotėjusių dėl Lietuvos mamų vardu. Gyvename mes Hamburge ir tikime, kad galime išmokyti savo vaikus mylėti Lietuvą taip, kaip mes ją mylime. Norime, kad lietuvių kalba, istorija ir vertybės įsišaknytų mūsų vaikuose, todėl kas antrą šeštadienį rengiame jiems lituanistinius užsiėmimus, organizuojame lietuviškas stovyklas. Vieną tokią stovyklą rengiame spalio 3–6 dienomis Hamburge ir labai ieškome žmonių, kurie pakurstytų mūsų meilės Lietuvai laužą. Stovyklos tema: „Mokyklos gimtadienis karališkoje Lietuvoje“. Šiais metais mokykla Hamburge švenčia 15-os metų sukaktį, ir taip norisi ją paminėti prasmingai. Pasikvietėme draugų iš Berlyno lituanistinės mokyklos, Šiaulių sanatorinės mokyklos. Taip pat norėtume pasikviesti ir Jus į mūsų karališką puotą. Visų Hamburgo mamų lietuvių vardu kviečiu jus prisijungti prie mūsų stovyklos su Jūsų programa „Kai gyveno karaliai“ ir parodyti vaikams karališkąją Lietuvą.“

Nesureaguoti į tokį kvietimą būtų buvę sunku. Lietuviai, gyvenantys toli nuo gimtinės, tačiau puoselėjantys tokią meilę Lietuvai ir patriotiškai ugdantys savo vaikus, įpareigoja mus ne tik palaikyti glaudžius ryšius su jais, bet ir pasidalinti tuo, kuo galime, vardan jaunosios kartos šaknų gyvybingumo išlaikymo. Ir mes nelikome abejingi – suskubome pranešti apie atvykimą.

Iš Lietuvos į Hamburgą vyko šiauliečiai, septyni sanatorinės mokyklos moksleiviai ir dvi pedagogės, keramikai Jurga ir Gediminas Stuopeliai, ir aš – edukacinio užsiėmimo „Kai gyveno karaliai“ vedėja.

Stovykla vyko Hamburgo priemiestyje, specialiai mokyklai įrengtoje aplinkoje: tai didžiulė teritorija su tam pritaikytomis patalpomis, žaidimų aikštelėmis, sporto stadionu, laužaviete.

Labai džiaugėmės geru oru, kurio prognozės nebuvo žadėjusios. Stovyklavo ir vaikai, ir jų tėveliai. Visi buvo suskirstyti į grupes, vaikai į tris (geltonųjų, žaliųjų ir raudonųjų), o tėveliai priklausė dangiškai grupei. Visi turėjo savo dienotvarkę, veikos planą. Pagrindinė vaikams skirta užduotis – kalbėti tik lietuviškai. Kai kada buvo nelengva, bet, lietuviškiems žodžiams pasibaigus, į pagalbą ateidavo vokiški. Vaikai nuoširdžiai stengėsi.

Rytai prasidėdavo bendra mankšta, pusryčiais ir užsiėmimų kiekvienai grupei paskirstymu. Vakare buvo uždegamas laužas, ir ant jo visi galėjo išsikepti vadinamosios „duonelės“: baltos duonos tešla užsukama ant ilgo medinio virbo ir kepama. Labai šauni vakaro pramoga visiems.

Edukacinės dailės terapijos, keramikos ir mano vedama edukacinė programa „Kai gyveno karaliai“ vyko vienu metu, tik skirtingoms grupėms. Labai džiaugiuosi, kad visiems edukacinis užsiėmimas patiko: ne tik vaikai, bet ir tėveliai stengėsi aktyviai dalyvauti užsiėmimuose, išgirsti karaliaus Mindaugo istoriją, pasigaminti karūną, užantspauduoti karališką raštą, surinkti dėliones ir, žinoma, pastačius bokštą, būtinai išbandyti katapultą.

Stovyklautojų darbeliai buvo eksponuojami mini parodose, dalis vaikų darbų buvo gaminami taip, kad juos galėtų „perskaityti“ regėjimo negalią turintys vaikai. Šie darbai buvo parvežti ir padovanoti Šiaulių aklųjų bibliotekai.

Po kiekvieno užsiėmimo vaikams ant rankų buvo užklijuojami lipdukai, už kuriuos jie vakare iš „saldumynų banko“ gaudavo saldainių. Lipdukus užsidirbti galima buvo ir už gerus darbus: padedant sutvarkyti aplinką, virtuvėje nurenkant ar padengiant stalus ir kitką. Vaikams tai labai patiko, todėl mes labai dažnai girdėjome klausimą „gal reikia padėti“.

Stovykloje buvo labai gera, jauku, daug džiaugsmo teikė malonus vaikų ir tėvelių bendravimas. Paskutinę dieną šventėme ir stovyklos gimtadienį, ir jos uždarymą. Visiems buvo nuoširdžiai padėkota, visi apdovanoti dovanėlėmis. Vakaras baigėsi vaišėmis skanaujant didžiulį ypatingą tortą. Atsisveikinant buvo šypsenų, šiltų apsikabinimų.

Prisiminusi Hamburgo stovyklą, noriu dar kartą nuoširdžiai padėkoti organizatoriams už karališkai praleistą laiką, palinkėti išlaikyti mokyklos dvasią – „kurstyti meilės Lietuvai laužą“.

Muziejininkė Giedrė Baltuškienė