AKTORIUI DONATUI BANIONIUI – 100 | Panevėžio kraštotyros muziejus

AKTORIUI DONATUI BANIONIUI – 100

2024-04-26

AKTORIUI DONATUI BANIONIUI – 100

Balandžio 28 d. sukanka šimtas metų, kai 1924 m. Kaune gimė vienas iškiliausių Lietuvos teatro ir kino aktorių Donatas Banionis. 1932–1937 m. jis mokėsi pradinėje mokykloje Kaune, vėliau – Kauno amatų mokyklos Keramikos skyriuje. 1941 m. pavasarį režisierius Juozas Miltinis jį priėmė į prieš metus įkurtą Panevėžio dramos teatrą ir į teatro aktorinę studiją, kurioje pats J. Miltinis lavino savo aktorius. D. Banionis vaidino daug. Vienas pirmųjų D. Banionio vaidmenų – Jasius Kazio Binkio „Atžalyne“. Šeštajame–septintajame dešimtmečiais pasirodė patys žinomiausi J. Miltinio spektakliai, išgarsinę Panevėžio dramos teatrą, režisierių J. Miltinį ir jo aktorius Lietuvoje ir už jos ribų. Išskirtinių vaidmenų sukūrė ir D. Banionis: Tesmaną (H. Ibseno „Heda Gabler“, 1957), Lomeną (A. Milerio „Komivojažieriaus mirtis“, 1958), Banką (V. Šekspyro „Makbetas“, 1961), Bekmaną (V. Borcherto „Lauke, už durų“, 1966), Edgarą (A. Strindbergo „Mirties šokis“, 1973), Gorodničių (N. Gogolio „Revizorius“, 1977), Stivensoną (V. Folknerio ir A. Kamiu „Requiem vienuolei“, 1979).

Ypač D. Banionį išgarsino gilūs, išskirtiniai vaidmenys kine. Jis vaidino Lietuvos, SSRS ir kitų šalių kino filmuose. Pirmieji D. Banionio darbai kine susiję su talentingu kino režisieriumi Vytautu Žalakevičiumi. Aktorius filmavosi jo kino juostose „Adomas nori būti žmogumi“ (1959), „Vienos dienos kronika“ (1963), „Niekas nenorėjo mirti“ (1965). Viena garsiausių to meto kino juostų, kurioje nusifilmavo D. Banionis, – garsaus rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio filmas „Soliaris“ (1972), XXV Kanų kino festivalyje pelnęs Specialųjį didįjį žiuri prizą. Kine aktorius yra sukūręs ir garsių menininkų vaidmenų: „Goya, arba sunkus pažinimo kelias“ (1971), „Bethovenas – vienos dienos gyvenimas“ (1976), „Nicolo Paganini“ (1982). Taip pat ryškūs jo vaidmenys kino filmuose „Kentaurai“ (1978), „Karalius Lyras“ (1971), „Misterio Makinlio pabėgimas“ (1976), „Nesėtų rugių žydėjimas“ (1978). Iš viso kine D. Banionis suvaidino apie aštuoniasdešimt vaidmenų.

Režisieriui J. Miltiniui palikus teatrą, D. Banionis 1981 m. tapo Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, 1984 m. – teatro direktoriumi bei meno vadovu. Šias pareigas jis ėjo iki 1988 m. Pastatė spektaklius: K. Sajos „Surūdijęs vanduo“ (1981), V. Tendriakovo „Trys maišai šiukšlėtų kviečių“ (1982), P. Šeferio „Amadeus“ (1983), A. Dundarevo „Vakaras“ (1984), R. Bredberio „Pienų vynas“ (su G. Karlaite, 1985). Išėjęs iš teatro 2001 m. D. Banionis dar sukūrė keletą įsimintinų personažų savo sūnaus, kino ir teatro režisieriaus Raimundo Banionio ir Albino Kėlerio spektakliuose. Paskutinis jo sukurtas vaidmuo – kompozitorius J. S. Bachas P. Barco spektaklyje „Susitikimas“. D. Banionis mirė 2014 m. rugsėjo 4 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Per savo intensyvų kūrybinį gyvenimą aktorius įvertintas daugybe premijų ir apdovanojimų: 1966 m. XV tarptautiniame Karlovi Varų (Čekoslovakija) kino festivalyje už geriausią vyrišką vaidmenį filme „Niekas nenorėjo mirti“, 1973 m. tapo LSSR liaudies artistu, 1974 m. – SSRS liaudies artistu, 1994 m. aktoriui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Komandoro kryžius, 1999 m. D. Banionis paskelbtas Panevėžio garbės piliečiu, 2004 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius, tais pačiais metais premija ir ordinas „Baltijos žvaigždė“ (Sankt Peterburgas), 2008 m. „Sidabrinė gervė“ už istorinį indėlį į kiną, 2013 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2014 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniuose saugome muziejinių vertybių, atspindinčių teatro ir kino legendos, Panevėžio miesto garbės piliečio D. Banionio kūrybinę veiklą ir gyvenimą. Tai fotografijos, kuriose užfiksuoti aktoriaus vaidmenys teatre ir kine, gastrolės, jo portretai, jam dovanoti suvenyrai, diplomai ir kt.

Informaciją parengė vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas

Iliustracijų aprašai

Grupelė Panevėžio dramos teatro aktorių gamtoje. Iš kairės sėdi: Vaclovas Blėdis, Donatas Banionis, Paulina Končiutė-Žukauskienė, Kazimieras Vitkus, iš kairės stovi: Steponas Kosmauskas, Janina Dulskytė, Juozas Miltinis. 1941 m.
Vokiečių kalbos kursai. Gale, priešais lentą kairėje, sėdi Steponas Kosmauskas, prie vidurinio staliuko iš dešinės antras sėdi Donatas Banionis. 1942 m.
Spektaklio A. Vienuolio „Prieblandoje“ (rež. J. Miltinis, 1945) scena. Iš kairės: Virvalas – aktorius Romualdas Klasčius, piršlys – aktorius Juozas Jučas, Apolonija – aktorė Henrika Hokušaitė, Samodukas – aktorius Vaclovas Blėdis, Edvardas – aktorius Donatas Banionis. Fot. K. Vitkus.
Aktorius Donatas Banionis. XX a. 5 deš.
Panevėžio dramos teatro aktoriai prie senojo teatro pastato. Priekyje tupi Jonas Alekna, iš kairės sėdi Gediminas Karka, Bronius Babkauskas, Stasė Breivaitė-Surkevičienė, Regina Zdanavičiūtė, Juozas Miltinis, Roma Mikalauskaitė, Kazimieras Vitkus, Henrika Hokušaitė, iš kairės stovi pirmas – Kazlauskas, trečias – administratorius Vyskupaitis, penktas – Steponas Kosmauskas, septinta – Ona Konkulevičiūtė-Banionienė, aštuntas – Vaclovas Blėdis, vienuoliktas Donatas Banionis. 1948 m.
Panevėžio dramos teatro aktoriai. Iš kairės antras stovi Vaclovas Blėdis, centre sėdi Donatas Banionis, dešinėje priekyje sėdi Steponas Kosmauskas. XX a. 5 deš.
Panevėžio dramos teatro aktoriai gastrolėse Jurbarke. 1949 m.
Scena iš spektaklio B. Lavrenevo „Amerikos balsas“ (rež. J. Miltinis, 1950). Iš kairės misis Kid – aktorė Regina Zdanavičiūtė, Valteris – aktorius Donatas Banionis, Sintija – aktorė Henrika Hokušaitė, Butleris – aktorius Bronius Babkauskas, senatorius – aktorius Vaclovas Blėdis. Fot. K. Vitkus.
Kelionė traukiniu. Iš kairės aktoriai Ona Konkulevičiūtė-Banionienė, Steponas Kosmauskas ir Donatas Banionis. XX a. 6 deš.
Spektaklio D. Umanskio „Paryžius, Stalingrado gatvė“ (rež. J. Miltinis, 1951) scena. Iš kairės: Gastonas – Steponas Kosmauskas ir Žakas – Donatas Banionis.
Scena iš spektaklio N. Ostrovskio „Kaip grūdinosi plienas“ (rež. J. Miltinis, 1952). Pavelas Korčiaginas – aktorius Donatas Banionis.
Donatas Banionis (Ignatas Zaicevas), Laimutė Liesytė (Nina) ir Česlovas Pažemeckas (Nikolajus) Olego Stukalovo pjesėje „Kortų namelis“. 1959 m.
Panevėžio dramos teatro ir kino aktorius Donatas Banionis. 1971 m. Fot. L. Grubinskas.
Aktorius Donatas Banionis – Franciskas Goja filme „Goja, arba sunkus pažinimo kelias“ (rež. K. Volfas, 1971).
Aktoriai Donatas Banionis ir Natalija Bondarčiuk filme „Soliaris“ (rež. A. Tarkovskis, 1972).
Donatas Banionis (antras iš kairės) ir Rusijos režisierius Aleksandras Zarchis (iš dešinės pirmas) susitikime su Indijos kino aktoriumi, režisieriumi, prodiuseriu Ranbyru Radžu Kapuru (trečias iš kairės). Bombėjus, 1974 m.
Aktorius Donatas Banionis susitikime su žiūrovais. 1975 m.
Aktorius Donatas Banionis. 1977 m.
Teatro ir kino aktorius Donatas Banionis. Panevėžys, 1979 m. Fot. J. Vaicekauskas.
Spektaklio V. Vrublevskajos „Katedros posėdis“ (1980) scena. Ana Pavlovna Jevgrafova – aktorė Henrika Hokušaitė, Viktoras Nikolajevičius Brizgalovas – aktorius Donatas Banionis.
Aktorius Donatas Banionis su žmona Ona Konkulevičiūte-Banioniene, sūnumi Raimondu ir vaikaičiu Vytautu. Fot. A. Gylys. Apie 1985 m.

Sverdlovsko „Uralmaš“ gamyklos kolektyvo dovana aktoriui Donatui Banioniui jo 50-ojo jubiliejaus proga.

Kino teatre „Versmė“ vykusios filmų savaitės, skirtos aktoriaus Donato Banionio 60-mečio jubiliejui, programėlė, 1984 m.
Kino teatre „Versmė“ vykusios filmų savaitės, skirtos aktoriaus Donato Banionio 60-mečio jubiliejui, programėlė, 1984 m.
2004 m. išleistos Donato Banionio knygos „Memuarai“ viršelis.
Donato Banionio knyga „Memuarai“ su dedikacija Panevėžio kraštotyros muziejui, išleista 2004 m.

Atgal