Numizmatikos rinkinys

Numizmatikos rinkinys kaupiamas nuo pat muziejaus įkūrimo. Seniausioje jo ekspozicijoje jau buvo numizmatikos skyrius. Pirmuoju rinkinio saugotoju buvo mokytojas, nepriklausomybės kovų savanoris, Petras Bliumas (1896–1988­). Didelių nuostolių buvo padaryta per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario suirutę, kuomet didelė rinkinio dalis buvo prarasta.

Numizmatikos rinkinys atspindi regiono pinigų apyvartą nuo XIV a. iki šių dienų. Tačiau jame yra ir egzotiškų monetų iš Azijos bei Amerikos šalių.

Muziejaus pasididžiavimas – 1998 metais įsigyti septyni lietuviški sidabro lydiniai. Numizmatiniu požiūriu vertingiausios yra lietuviškos monetos. Iš jų galima išskirti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto, Aleksandro, Žygimanto Augusto kaldintus denarus ir dvidenarius, rastus Tiltagalių, Drąseikių ir Baroniškių kapinynuose archeologinių kasinėjimų metu. Iš rečiau pasitaikančių didesnio nominalo monetų – lietuviškas Žygimanto Senojo 1514 m. pusgrašis, Žygimanto Augusto 1546 m. grašis. Iš retų lenkiškų monetų paminėtini 1585 m. Stepono Batoro trigrašis, Žygimanto Vazos 1609 m. grašis ir 1614 m. pusantrokas, Jono Kazimiero 1661 m. šeštokas ir 1663 m. auksinas.

Didelę kolekcijos dalį sudaro XVIII–XIX a. Rusijos monetos, nemažai Vokietijos, Prūsijos ir Švedijos monetų bei Baltijos jūros baseino prekybos centrų pinigų – Rygos, Dancingo, Elbingo miestų monetų. 

Rinkinyje saugomi šeši lobiai, iš kurių įspūdingiausias – 36 olandiškų talerių lobis, rastas Panevėžyje.

Muziejuje yra visų Lietuvos valdymo laikotarpių popieriniai pinigai, ypač gausu carinės Rusijos banknotų. Rinkinys gerai atspindi 1918–1922 m. pinigų sistemos suirutę: daug įvairių to meto Rusijos, Ukrainos, Vidurinės Azijos laikinųjų vyriausybių, karinių junginių, įmonių, gamyklų mokėjimo priemonių. Taip pat yra Rygoje, Jelgavoje, Liepojoje, Tilžėje, Klaipėdoje, Mogiliove, Orenburge, Krasnojarske, Čitoje ir kitur spausdintų popierinių pinigų, kai kurie iš jų yra tam laikotarpiui aukštos poligrafinės kokybės. Tarp jų labai kukliai atrodo 1919 m. Panevėžyje išleistas 25 kapeikų banknoto nominalas, bet mums jis – pats vertingiausias.

Nedidelė, bet istoriškai labai iškalbinga muziejuje saugomų spaudų kolekcija. Didžiąją jos dalį sudaro carinės Rusijos įstaigoms bei privatiems asmenims priklausę spaudai bei faksimilės. Miesto istorijai svarbiausias yra XX a. pradžios Panevėžio savivaldybės spaudas.

2004 m. muziejuje buvo saugomi 19 846 numizmatikos eksponatai: 8691 moneta, 10 498 banknotai, 396 medaliai ir ženkliukai, 91 spaudas, 170 vertybinių popierių. Dalis jų – banknotai, vertybiniai popieriai, spaudai, iš archeologinių kasinėjimų patekusios monetos saugomos daiktų, archeologijos ir dokumentų rinkiniuose.

Pastaraisiais dešimtmečiais rinkinys pamažu pildomas, prioritetą teikiant lietuviškoms ir lenkiškoms monetoms.