Panevėžio krašte

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą 1918 m. lydėjo ir kultūrinis sąjūdis, steigėsi įvairios draugijos.

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininkas ir 1-osios gimnazijos mokytojas Vladas Paulauskas 1918 m. surengė „Saulės“ draugijos muzikos kursus, kuriems pats vadovavo.

Kursus lankė apie 60 miestiečių, kurie galėjo mokytis vargonų, fortepijono, dainavimo, smuiko, violončelės ir gauti neblogus pagrindus, nes dėstė rimčiausi to meto Panevėžio ir pakviesti muzikai iš kitų miestų. 1918 m. Juozapas Gudavičius atvyko mokyti groti vargonais, taip pat dėstė harmoniją ir muzikos teoriją, taip prisidėdamas prie būsimos Panevėžio muzikos mokyklos kūrimo. 1919 m. bolševikams užėmus Panevėžį, šie kursai, kaip ir pati draugija, uždaryti.

Antrą kartą likimas J. Gudavičių į Panevėžio kraštą atvedė 1930 m., kai iš bičiulio, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininko V. Paulausko sužinojo apie laisvą vargonininko vietą Paįstrio bažnytėlėje. Ši nutolusi nuo miesto triukšmo vieta buvo tinkamas užutėkis ramybės trokštančiai jo sielai. Jį maloniai priėmė Paįstrio klebonas kunigas Stanislovas Dailidonis. Įpratęs prie aktyvaus gyvenimo J. Gudavičius netruko pasinerti į kūrybinius darbus: organizavo chorą ir nedidelį pučiamųjų instrumentų orkestrėlį, kuris per atlaidus pritaria giedotojams, o per gegužines groja šokių muziką. Rašė muziką kunigo Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio (dabartinės Paįstrio Šv. Mergelės Marijos Globos bažnyčios statytojo) giesmių tekstams, vargonavimo meistrystės paslapčių mokė jaunuolius.

Gyvendamas Paįstryje J. Gudavičius pristatytas vietos inteligentams: dvarininkams, mokytojams, bičiuliaujasi su Panevėžio muzikos pedagogais, dvasininkais. Netrukus yra pakviečiamas dėstyti 1937 m. Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kunigo Vladislovo Butvilos organizuotuose trumpalaikiuose vargonininkų rengimo kursuose.

Paįstryje įvyko reikšmingų permainų ir asmeniniame gyvenime. Čia jis įsimylėjo gerokai jaunesnę mokytoją Teodorą Kriaučiūnaitę (1896–1969), turėjusią nuostabų balsą ir giedojusią jo vadovaujamame bažnytiniame chore. Teodora buvo baigusi Panevėžio mokytojų seminariją ir nuo 1924 m. mokytojavo Paįstryje. Vedė pirmą kartą jau sulaukęs brandaus amžiaus. 1933 m. vasarą šeimai gimė dukrelė Regina Algė, kurią abu labai mylėjo ir lepino.

Gyvendami Paįstryje Gudavičiai nuosavų namų neturėjo. Iš pradžių gyveno špitolėje, vėliau šaulių namuose.

1933 m. nusipirkę žemės sklypelį Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje, pradėjo statyti namą, o 1935 m. – įsigiję 8,5 ha žemės šalia Panevėžio – Liūdynėje, pasistato gyvenamąjį namą, tvartą, klėtį. Liūdynėje šeima vasaroja keletą metų. Planuoja persikelti į nuolatinius namus Panevėžyje. Tačiau likimas sudėlioja viską kitaip. 1939 m. Teodorai pasiūlyta mokytojos vieta Niurkoniuose (netoli Paįstrio) ir, ilgai svarsčiusi, šeima įsikuria kukliame mokytojo būste šiame nedideliame kaime. Rudenį muziko sveikata suprastėja, 1939 m. lapkričio 9 d. po širdies smūgio jis miršta Niurkoniuose.

Lietuvai nusipelnęs kompozitorius, vargonininkas, pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris J. Gudavičius amžino poilsio atgulė Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse.

Iliustracijos:

1. Prie Paįstrio pradinės mokyklos. Apie 1936 m. Iš kairės antroje eilėje antras – J. Gudavičius, jo žmona, šios mokyklos mokytoja T. Gudavičienė, Paįstrio klebonas S. Dailidonis, pirmos eilės viduryje – Gudavičių dukrelė Regina Algė.

2. Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios choristai (vadovas J. Gudavičius). Apie 1937 m. Iš kairės pirmoje eilėje ketvirta – T. Gudavičienė, J. Gudavičius, priešais jį R. A. Gudavičiūtė; antroje eilėje pirmas – būsimas vargonininkas V. Lipnevičius (J. Gudavičiaus mokinys).

3. Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios choristai ir orkestro muzikantai (vadovas J. Gudavičius). XX a. 4 deš. Iš kairės trečioje eilėje pirmas – J. Gudavičius, antra mokytoja, choristė T. Gudavičienė, ketvirtas – Paįstrio klebonas S. Dailidonis.

4. Gudavičių šeima. Kompozitorius J. Gudavičius, žmona Teodora ir dukra Regina Algė. 1938 m. Tai paskutinė bendra šeimos nuotrauka.

5. Kompozitoriaus ir vargonininko J. Gudavičiaus išduotas liudijimas V. Lipnevičiui, kuris pas J. Gudavičių Paįstryje trejus metus mokėsi vargonininkauti ir kitų muzikos mokslų. 1937 m. spalio 30 d.

6. Panevėžyje veikusių vargonininkų kursų vadovai ir klausytojai. 1937 m. Iš kairės antroje eilėje trečias – kursų pedagogas, vargonininkas Konradas Kaveckas, ketvirtas – kursų organizatorius kunigas V. Butvila, penktas – kursų pedagogas, kompozitorius J. Gudavičius. A. Patamsio nuotrauka.

7. Kryžiaus šventinimas prie J. Gudavičių namo Liūdynėje. Apie 1938 m. Priekyje balta suknele R. A. Gudavičiūtė, už jos stovi mama Teodora.

8. Kompozitoriaus dukra R. A. Gudavičiūtė ir jos sūnus Kęstutis Martinonis prie J. Gudavičiaus kapo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse. 2006 m.