Muziejaus edukacinei programai – 20 metų

Muziejaus edukacinei programai – 20 metų

1997 m. Panevėžio kraštotyros muziejuje apsilankė lankytojų grupė, norėdama ne tik apžiūrėti muziejų, bet ir dalyvauti pirmojoje edukacinėje programoje. Šiandien, praėjus 20-čiai metų, suskaičiavome, kad muziejaus edukacinėse programose pabuvojo visas Panevėžys – 99 579 dalyvių.

1925 m. įkūrus Panevėžio kraštotyros muziejų, mieste suaktyvėjo kultūrinė-šviečiamoji veikla: buvo kuriamos ekspozicijos, organizuojamos etnografinės, istorinės ekspedicijos, ruošiamos parodos. Nuolat kirbėjo mintis muziejų paversti artimesniu lankytojams, atviresniu, kuriame galima ne tik mokytis ir pažinti, bet ir pramogauti. 1997 m. Lietuvoje pasklido edukacinių programų virusas. Lietuvos muziejų asociacijos iniciatyva pradėjo veikti švietimo sekcija, kurioje vyko diskusijos, susitikimai su Švedijos, Didžiosios Britanijos muziejininkais, patirties pasidalijimas. Iki tol Lietuvos muziejininkams negirdėtas žodžių junginys – edukacinė programa – tapo nauja idėja ir nauju tikslu muziejams priartėti prie lankytojo, tapti savišvietos ir ugdymo bei ugdymosi visą gyvenimą vieta. Panevėžio kraštotyros muziejus neatsiliko ir 1997 m. pirmasis Panevėžyje pradėjo kviesti į edukacines programas. Muziejininkai dirbo neturėdami papildomų darbuotojų, tam pritaikytų patalpų, specialaus finansavimo, vien tik savo iniciatyvos ir pastangų dėka. Pirmosios edukacinės programos veikė prie tuo metu muziejuje eksponuojamų parodų, viena jų – skirta fotografijos istorijai, fotografui, kraštotyrininkui Baliui Buračui atminti. Programos dalyviai apžiūrėjo parodą, sprendė užduotis, patys fotografavosi senos dūminės pirkios fone. Svarbiausia – iš skirtingų laikotarpių rūbų reikėjo išsirinkti laikmetį atitinkančius drabužius. Vienas pirmųjų bandymų pavyko, programa buvo mėgstama, lankoma, sukelianti daug teigiamų emocijų. Vėliau parengta edukacinė programa „Riterių turnyras“ buvo susieta su paroda „Iš ginklų istorijos“. Dalyviai, išklausę ginklų ir karių aprangos istoriją, „tapo riteriais“: persirengę kovos drabužiais su skiriamaisiais ženklais, apsiginklavę, su skydais rankose kovojo dėl riterio vardo. Jų laukė ieties, lankų turnyrai ir įšventinimo į riterius ceremonija.

1998 m. edukacines programas pradėjo finansuoti Atviras Lietuvos fondas, Kultūros ir sporto rėmimo fondas bei LR kultūros ministerijos Etninės ir regionų kultūros rėmimo programos. Padidėjus lankytojų srautui, Panevėžio miesto savivaldybės administracija pradėjo skirti daugiau lėšų šiai veiklai. Atsiradus finansavimui, muziejuje įrengta edukacinė klasė, patobulintos senosios bei parengtos naujos edukacinės programos istorijos, etnografijos, gamtos, restauravimo, archeologijos tematika.

Po Moigių namų komplekso antrojo pastato rekonstrukcijos įrengta dar viena edukacinė klasė. Visą muziejaus edukacinę veiklą suvienijo 2011 m. įkurtas Edukacijos ir informacijos skyrius, kuris praplėtė edukacijos sąvoką muziejuje. Specialistai nuo tada ne tik veda edukacines programas, rūpinasi jų sklaida ir reklama, bet ir organizuoja įvairius renginius, parodas, kuria naujas mokomąsias, pramogines, pažintines programas, atsižvelgdami į atsinaujinusių ekspozicijų bei nuolat keičiamų parodų tematiką, muziejaus svečių interesus ir pageidavimus.

Vienas sėkmingiausių muziejaus projektų yra 2008 m. sukurta edukacinė programa „Kelionė laiku“, kurią 2009 m. Lietuvos muziejų asociacija apdovanojo „Žalvarine bite“, kaip vieną iš trijų geriausių edukacinių programų Lietuvoje. Tai interaktyvi, 3 valandas trunkanti programa, kurios dalyviai, persirengę tradiciniais kostiumais, ištarę magišką burtažodį, persikelia į XIX a. kaimą: dirba senuosius darbus, ruošia tradicinius valgius ir jais vaišinasi, po to šėlsta smagioje vakaruškoje. Šiai programai įgyvendinti iš įvairių fondų buvo gautas didžiausias finansavimas, net 47 000 Lt (13 612 Eur). 2014 m. „Žalvarinės bitės“ apdovanojimo nusipelnė dar viena muziejaus edukacinė programa – „Drugelio kelionė po pasaulį“.

Turime pasidžiaugti, kad muziejaus darbuotojų ilgametis darbas edukacijos srityje buvo pastebėtas ir įvertintas – 2017 m. Panevėžio miesto savivaldybė apdovanojo įsteigta Meno ir kultūros premija. Tai parodo, kad muziejaus edukacinės programos savo turiniu, metodais ir naudojamomis priemonėmis neatsilieka nuo savo laikmečio.

Susumavę 20 metų edukacinės veiklos muziejuje rezultatus, matome: per šį laikotarpį pravestos 5057 edukacinės programos, jose dalyvavo 99 579 lankytojai. Galime teigti, kad programose apsilankė kiekvienas Panevėžio gyventojas. Iš muziejaus specialiųjų lėšų, Panevėžio miesto savivaldybės meno ir kultūros projektų bei LR Kultūros rėmimo fondo edukacinių programų kūrimui ir įgyvendinimui per du dešimtmečius buvo skirti 33 tūkstančiai eurų. Nuolat augantis edukacinių programų dalyvių skaičius džiugina muziejininkus ir skatina tobulėti, kelti kvalifikaciją, kad sudomintų ir patrauktų visų amžiaus grupių lankytojus, o jaunąją kartą kad paskatintų domėtis krašto istorija, tradicijomis, kultūra, stiprinti dvasines vertybes.

ISTORIJOS PROGRAMOS. Žiūrėti

ETNOGRAFIJOS PROGRAMOS. Žiūrėti

KALENDORINIŲ ŠVENČIU. Žiūrėti

ARCHEOLOGIJOS PROGRAMOS. Žiūrėti

RESTAURAVIMO PROGRAMOS. Žiūrėti

GAMTOS PROGRAMOS. Žiūrėti

EDUKACINIŲ PROGRAMŲ SKLAIDA. Žiūrėti