Mokykla

Jungtinė spalio mėnesio virtuali paroda: „Mokykla“

 


 

 

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus (Latvija), Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus (Baltarusija) ir Panevėžio kraštotyros muziejus (Lietuva), jungtinė mėnesio virtuali paroda – „Mokykla“.

 

 

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus

  

Pirmoji liaudies mokykla Preiliuose buvo atidaryta 1865 m., o stačiatikių parapinė mokykla – 1888 m. Nuo 1865-ųjų Latgaloje buvo įvestas lotyniško rašymo draudimas, o tai reiškė, kad mokyklose ir valstybinėse įstaigose buvo galima vartoti tik rusų kalbą. Spaudos draudimas tęsėsi iki 1904 m. Pirmojoje XX a. pusėje Preiliuose veikė 3 šešių klasių pradinės mokyklos: Preilių parapijos pradinė mokykla, Preilių rusų pradinė mokykla ir Preilių žydų pradinė mokykla, o tuo tarpu Preilių rūmuose veikė Preilių žemės ūkio mokykla. Sprendimas atidaryti vidurinę mokyklą Preiliuose buvo priimtas 1940 m., tačiau vidurinė mokykla pradėjo veikti tik po Antrojo pasaulinio karo 1944 m. Šiomis dienomis čia veikia Preilių valstybinė gimnazija, Preilių 2-oji vidurinė mokykla, Preilių 1-oji pradinė mokykla ir Rygos technikos mokyklos Turizmo ir kūrybinės pramonės Preilių skyrius.

 

1. Žodynas „Латышскiй букварь“ arba „Латвѣшу Бôкверіс“, kirilica, išleistas Vilniuje 1864 m. Autorius – Nokilajus Sokolovas. Leidinys atspindi spaudos draudimo pradžią ir Rusijos imperijos rusinimo politiką Šiaurės vakarų regione. Žodynas priklausė vietos ūkininkui Izidoriui Lauskiui (lat. Izidors Lauskis) (1861–1924). Eksponuojama Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus ekspozicijoje.

   

 

 

2. Preilių parapijos šešių klasių pradinės mokyklos baigimo akimirka. Nuotrauka padaryta prie mokyklos pastato, 1944 m. birželio 8 d. 1904-aisiais Preilyje, Daugpilio gatvėje, buvo pastatytas dviejų aukštų mūrinis liaudies mokyklos pastatas. Po Latvijos nepriklausomybės karo šiame pastate veikė Preilių parapijos šešių klasių pradinė mokykla. XX a. Antroje pusėje šalia senojo buvo pastatytas naujas pastatas ir šiuo metu jame yra Preilių 1-oji pradinė mokykla. Istorinio mokyklos pastato patalpose taip pat yra keletas Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus ekspozicijų.

 

  

 

3. Gramofonas, padovanotas būsimam kino režisieriui Jāniui Streičui Gailisi pradinėje mokykloje 1951 m. už vadovavimą pionierių būriui. Eksponuojama Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus parodoje. Sovietinės okupacijos metu 1944–1991 metais švietimas taip pat buvo sovietinės ideologijos sistemos dalis. Mokiniai dalyvavo pionierių ir komsomolių vaikų ir jaunimo organizacijose. Pionierių organizacija būrė 10–15 metų mokinius.

 

 

 

 

Gardino valstybinis religijos istorijos muziejus

 

Švietimo formavimuisi Gardine ir jo raidai ankstyvajame laikotarpyje (XII – XVI a.) įtakos turėjo krikščioniškoji pasaulėžiūra: vienuolynai buvo knygų perrašymo vieta, vaikai būtent ten gaudavo pagrindines žinias. Nuo XVII a. Jėzuitų ordinas, įkurtas 1534 m., pradėjo vaidinti pagrindinį vaidmenį švietime. Nariai įsteigė kolegiumus visoje šalyje ir mokė studentų retorikos, lotynų kalbos, astronomijos ir kitų mokslų. 1775 m. prancūzų gamtininkas, chirurgas ir anatomas Jeanas Emmanuelis Gilibertas Gardine atidarė pirmąją medicinos mokyklą Baltarusijos žemėse. XIX amžiuje mieste buvo atidarytos dvi gimnazijos (vyrų ir moterų gimnazijos). Studentai turėjo galimybę ten įgyti klasikinį humanitarinį išsilavinimą. Tarpukariu (1918–1939) Gardinas buvo Lenkijos Respublikos dalis; todėl to meto švietime pastebima lenkų kultūros įtaka. Po Antrojo pasaulinio karo miesto pedagogų bendruomenė aktyviai dalyvavo regiono švietimo tradicijų atnaujinimo procese. Šiandien mieste yra įvairių tipų įstaigos: mokyklos, gimnazijos, licėjai, kolegijos, taip pat 3 dideli valstybiniai universitetai – Gardino Jankos Kupalos vardo valstybinis universitetas, Gardino valstybinis medicinos universitetas ir Gardino valstybinis agrarinis universitetas.

 

1. Ikona „Ana moko Mariją skaityti“. Ikona datuojama XIX a. pirmoje pusėje. Joje pavaizduota Šventoji Ana, Mergelės Marijos motina, santuokos ir nėščiųjų globėja. Ji sėdi su atversta knyga ant kelių ir moko dukrą skaityti. Yra nuotraukų, kuriose Šventoji Ana moko Mariją siuvinėti. Ikonoje atsispindi glaudus švietimo ir krikščioniškos pasaulėžiūros ryšys kūrinio sukūrimo laikotarpiu.

 


 

 

2. Gardino moterų gimnazijos nuotrauka. XIX amžiaus antroje pusėje Gardine buvo atidaryta moterų gimnazija „Mariinsky“. 1892 m. pagal inžinieriaus Nebalsino projektą (dabartinė gatvė Eliza Ozheshko, 22) buvo pastatytas specialus plytinis pastatas. Jis išliko iki šių dienų. Čia yra pagrindinis Gardino jankos Kupalos vardo universiteto pastatas. Nuotraukoje parodo, kaip pastatas atrodė 1904–1909 m.

 

  

 

3. Dokumentas „Swiadectwo szkolne“ (mokyklos pažymėjimas). Dokumentas 1936 m. buvo išduotas Mikalojui Zorko iš Gardino apskrityje esančio Bondary kaimo kaip patvirtinimas, kad baigė ketvirtąją mokyklos klasę. Jame yra mokinio gauti įvertinimai, taip pat savanoriškos veiklos įvertinimas. Panašūs pažymėjimai moksleiviams buvo išduodami kasmet.

 


  

 

 

Panevėžio kraštotyros muziejus

  

Pirmąją mokyklą – kolegiją, prilygstančią dabartinei vidurinei mokyklai, Panevėžyje įsteigė 1727 m. mieste įsikūrusi pijorų vienuolija, savo tikslu laikiusi krikščionišką jaunimo auklėjimą mokyklose. Po 1831 m. sukilimo caro Rusijos valdžios sprendimu pijorų vienuolynai ir mokyklos buvo uždaryti. 1834–1858 m. veikė Bajorų mokykla, iš pradžių Troškūnuose, nuo 1840 m. perkelta į Panevėžį. Bajorų mokykla buvo reorganizuota į gimnaziją, o 1865 m. už mokinių ir mokytojų dalyvavimą 1863 m. sukilime caro valdžios uždaryta. 1872 m. buvusiame gimnazijos pastate įsteigta Mokytojų seminarija. 1882 m. darbą pradėjo Realinė mokykla, po poros metų ji perkelta į mokyklai pastatytus naujus rūmus. 1915 m. spalio 1 d. Panevėžyje pradėjo veikti gimnazija – pirmoji lietuviška vidurinė mokykla Lietuvoje. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui gimnazija perkelta į Realinės mokyklos rūmus.

 

1. Panevėžio valstybinė gimnazija. Apie 1930 m. Rūmai pastatyti 1884 m. Realinei mokyklai. Lietuvos Respublikos metais (1918–1940) gimnazijoje dirbo daug iškilių Lietuvos pedagogų, veikė įvairios savišvietos ir meno organizacijos. 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. gimnazijos kieme įvyko pirmoji Panevėžio miesto dainų šventė. 1932 m. mergaičių klasės iškeltos į pastatytus naujus Mergaičių gimnazijos rūmus.

  


 

 

2. Mokyklinė mergaičių uniforma. XX a. 9 dešimtmetis. Fot. Tomas Stasevičius. Mokyklinės mergaičių uniformos projektą Panevėžio valstybinės gimnazijos pedagogų taryba patvirtino 1921 m. vasario mėnesį. Mokinių uniformų parengimo komisijos darbe dalyvavo Panevėžio gimnazijos pedagogai Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Zikaras ir Elena Jasinskaitė. 1922–1924 mokslo metais buvo įvesta berniukų uniforma, o abiturientams – ir uniforminės kepuraitės su J. Zikaro sukurtu gimnazijos ženkleliu. Mokyklinės uniformos dėvėtos daugelyje Lietuvos mokyklų iki 1990 metų.

  


  

  

3. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija. 2020 m. Fot. Gediminas Kartanas. 1949 m. pakeitus mokyklų struktūrą Panevėžio 1-oji gimnazija reorganizuota į vienuolikametę 1-ąją vidurinę mokyklą. 1970 m. mokyklai suteiktas buvusio mokinio ir direktoriaus, kalbininko, akademiko Juozo Balčikonio vardas, 1992 m. – gimnazijos statusas. Šiuo metu ji yra viena geriausiai vertinamų gimnazijų Lietuvoje.

 

  

 

 

 

Ši publikacija buvo paruošta su Europos Sąjungos finansine parama. Už puslapio turinį atsako tik Panevėžio kraštotyros muziejus, Preilių apskrities taryba ir Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.

  

Apie projektą ENI-LLB-1-244 „Istorinio ir kultūrinio tarpvalstybinio paveldo populiarinimas pasitelkiant muziejų naujoves“:

 

Projektu siekiama sukurti tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformą, sukuriančią galimybes užtikrinti didėjantį turistų ir lankytojų susidomėjimą kultūriniu ir istoriniu paveldu Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienio zonoje.

Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto biudžetas: 367 864.64 EUR, ES parama: 331 078.17 EUR.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.06.01–2022.05.31.

2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa.

 

http://europa.eu/

http://www.eni-cbc.eu/llb

https://eeas.europa.eu/delegations/

 

 

 

Informaciją parengė:

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus: https://preili.lv/nozares/kultura/muzeji/preilu-vestures-un-lietiskas-makslas-muzejs/

Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus: http://muzej.by/

Panevėžio kraštotyros muziejus http://www.paneveziomuziejus.lt/