MENAS

Jungtinė vasario mėnesio virtuali paroda: „Menas“

 

 

 

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus (Latvija), Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus (Baltarusija) ir Panevėžio kraštotyros muziejus (Lietuva), jungtinė mėnesio virtuali paroda – „Menas“. 

 

 

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus

Jāzepas Pīgoznis

Žymus latvių menininkas Jāzepas Pīgoznis (1934–2014) gimė Rėzeknės rajono Ružinos parapijos Odumanu kaime. Mokėsi Latvijos dailės akademijos Tapybos skyriuje. Sukūrė tapybos, grafikos darbų, knygų iliustracijų ir medalių. J. Pīgoznis aktyviai dalyvavo meno pleneruose, nuo 1998 m. ir vykusiuose Preiliuose. Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus meno kolekcijai dailininkas padovanojo penkis savo kūrinius. Mirus menininkui, šeima nusprendė Preilių muziejui padovanoti asmeninius J. Pīgoznio daiktus, archyvinę medžiagą ir kai kuriuos meno kūrinius. Tada ir gimė idėja įsteigti Jāzepo Pīgoznio Latvijos kraštovaizdžio tapybos premiją.

 

1. Jāzepas Pīgoznis. Pro baltą mišką. 2012. Drobė, aliejus. 100 x 120 cm. J. Pīgoznio darbuose peizažas užima labai svarbią vietą. Peizažus jis tapė visą gyvenimą – Latvijos miškus ir jūrą, Latgalos kalvas ir ežerus, Rygos ir mažų miestelių vaizdus. Jo paveiksluose poetiškai ir gyvai vaizduojami metų laikai Latvijoje.

 

 

 

2. Jāzepo Pīgoznio eskizai Imanto Ziedonio liaudies dainų rinktinėms „Ką turi žinoti mergaitės“ (1981) ir „Aš užauginau berniuką“ (1984). J. Pīgoznio kaip grafiko didžiausias indėlis ir populiarumas yra susijęs su iliustracijų knygoms kūrimu. J. Pīgoznio iliustruotos knygos buvo puikiai įvertintos knygų grafikos parodose ir tarptautiniuose konkursuose. Daugiausia jis iliustravo vaikišką literatūrą, todėl galima sakyti, kad ištisos kartos užaugo su jo nuoširdžiomis ir geranoriškomis iliustracijomis.

 

 

 

3. Jānis Strupulis. Jāzepo Pīgoznio Latvijos kraštovaizdžio tapybos premijos medalis. Pagerbdami J. Pīgoznio atminimą ir įvertindami jo indėlį į Latvijos kraštovaizdžio tapybą, Preilių apskrities taryba ir Rygos miesto taryba 2015 m. įsteigė Jāzepo Pīgoznio Latvijos kraštovaizdžio tapybos apdovanojimą. Juo siekta toliau plėtoti ir populiarinti Latvijos peizažinę tapybą. Kasmet konkurso nugalėtojui įteikiamas skulptoriaus J. Strupulio sukurtas medalis. Averso centre yra einančio J. Pīgoznio figūra, perkelta iš J. Pīgoznio autoportreto. Reverse – „Plaukikas“ – kitos J. Pīgoznio iliustracijos fragmentas.

 

 

 

 

Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus

Gardinas garsėja kaip vaizduojamojo meno centras. Jame gimė tokie garsūs menininkai kaip Leonas Bakstas ir Osipas Lubičas. Tapybos tradicija čia plėtojosi per amžius.

 

1. Bene ankstyviausias Gardine sukurtas žinomo autoriaus darbas buvo katalikų dominikonų ordino vienuolio Giljaro Chajetskio „Šventoji šeima“. Paveikslas saugomas Gardino valstybiniame istorijos ir religijos muziejuje. Kūrinys nutapytas aliejumi ant 76,5x55 cm dydžio drobės. Paveiksle vaizduojama Šventoji šeima – Mergelė Marija ir jos vyras Juozapas. Krikščioniškoji tradicija teigia, kad šioje šeimoje gimė Jėzus Kristus. G. Chajetskio kompozicijoje vaizduojama vakarieniaujanti Šventoji šeima, tačiau įprasta paveikslo tema slepia gilią meno kūrinio simboliką. Avinėlis stalo centre esančioje lėkštėje simbolizuoja Jėzaus Kristaus pasiaukojančią mirtį. Vaisiai ant stalo – tai mirtis ir prisikėlimas, vykstantys keičiantis metų laikams.

 

 

 

2. Informacija apie autorių nurodyta darbo apačioje:

JESVS, MARIA, IOZEF, DO COR MEV ET ANIMA MEA VOBIS.

EGO FR [ater] HILARIVS CHOIECKI SACYI Od, Pre ?. [sacri ordinis praedicatorum?]

„Jėzau, Marija, Juozapai, aš tau atiduodu savo širdį ir sielą

Aš esu šventosios pamokslininkų eilės brolis Giljaras Chajetskis“

 

G. Chajetskio paveikslas yra garsaus prancūzų braižytojo ir graverio Jacques’o Callot (1592–1635) „Maldos prieš valgį“ interpretacija („Le bénédicité“, taip pat „La Sainte Famille á table:“, 1628). Manoma, kad kūrinys nutapytas 1630 m. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčiai Šv. Brigitos Švedės ordino vienuolyne, kuri šiandien laikoma viena iš šešių Europos globėjų. Šį vienuolyną 1634 m. įkūrė LDK maršalka, Gardino žemės ūkio administratorius Kristupas Veselovskis. Viso vienuolyno komplekso statyba buvo baigta iki 1640 m., bažnyčia pašventinta 1651 m. Patys dominikonai, kuriems priklausė G. Chajetskis, įsikūrė Gardine miesto vadovo Frederiko Sapiegos kvietimu kiek anksčiau, 1632 m.

 

 

 

3. Gana neįprastas argumentas, pagrindžiantis šio darbo kilmės versiją, yra Šv. Juozapo panašumas į G. Chajetskio pavaizduotą Kristupą Veselovskį. Jo portretas buvo rastas po Antrojo pasaulinio karo tame pačiame Gardino Šv. Brigitos vienuolyne. Tačiau yra ir kita meno kūrinio datavimo versija, pagal kurią teigiama, kad paveikslas tapytas XVII a. pabaigoje. Jo šalininkai nurodo G. Chajetskio paveikslo panašumą su Studzenicės Dievo Motinos ikona, taip pat sukurta remiantis J. Callot mederitu 1630-aisiais. 1671 m. Studzenicės ikona buvo pripažinta stebuklinga, o 1684 m. ji buvo laikoma viena iš 12 labiausiai garbinamų LDK. Karalius Jonas III Sobieskis taip pat vyko į piligriminę kelionę apžiūrėti Studzenicės ikonos. Šią versiją patvirtina ir lotyniškas užrašas VERA EFFIGIES STVD („tikrasis Stud. vaizdas [zyanska icon]“). Neatmetama galimybė, kad užrašas vėliau pridėtas išgarsėjus šiam atvaizdui. Įdomu tai, kad Jono III Sobieskio teismo dailininkas buvo J. Callot sūnėnas Claude Callot. Jis, be kita ko, aktyviai plėtojo religinę tapybą, remdamasis dėdės šedevrais, ir iš esmės nulėmė XVII a. pabaigos LDK bajorų atvaizdų plitimą. Netiesiogiai vėlesnį paveikslo sukūrimo laiką patvirtina tai, kad G. Chajetskis mirė 1705–1709 m.


 

„Šventoji šeima“ dabar puošia Gardino valstybinio istorijos ir religijos muziejaus ekspoziciją ir visada pritraukia lankytojų dėmesį.

 

 

 

 

Panevėžio kraštotyros muziejus

Skulptorius Juozas Zikaras

Panevėžio profesionalioji dailė susiformavo ant pamatų, kuriuos XX a. I pusėje klojo žymūs šio krašto dailininkai. Tarp jų ir Juozas Zikaras (1881–1944) – pirmasis profesionalus ir vienas garsiausių lietuvių skulptorių, sukūręs daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių kūrinių: skulptūras „Laisvė“, „Knygnešys“, valstybės ir visuomenės veikėjų portretinių biustų ir reljefų, skulptūrų interjerams bei eksterjerams, medalių. J. Zikaras – visų tarpukario Lietuvoje išleistų litų ir centų monetų modelių autorius. Gausus dailininko kūrybinis palikimas saugomas Lietuvos muziejuose (taip pat Panevėžio kraštotyros muziejuje), bibliotekose, bažnyčiose. Minint 140-ąsias skulptoriaus gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus paskelbė skulptoriaus Juozo Zikaro metais.

 

1.Skulptoriaus Juozo Zikaro portretas. Kaunas. Janinos Tallat-Kelpšienės nuotrauka. XX a. 4 deš. J. Zikaras gimė 1881 m. lapkričio 18 d. Panevėžio rajone, Paliukų kaime, Pumpėnų valsčiuje. 1916 m. baigė Peterburgo dailės akademijos Skulptūros fakultetą. 1918 m. su šeima grįžo į Lietuvą. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje gimė patys svariausi lietuvių tautos laisvės idėjas įkūnijantys jo kūriniai. J. Zikaras buvo ir puikus pedagogas, išugdęs ne vieną dailininkų kartą. 1919–1928 m. jis mokytojavo Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje. 1928 m. švietimo ministro kvietimu atvyko į Kauną, dėstė Kauno meno mokykloje, 1944 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Palaužtas sovietinio saugumo persekiojimų ir tardymų, J. Zikaras tragiškai mirė 1944 m. lapkričio 10 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

 

 

 

2. Paminklas Laisvė Kaune. Skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vladimiras Dubeneckis. Atvirukas, išleistas Gedimino Orento. Apie 1938–1940 m. Iškiliausiu lietuvių tautos simboliu tapusią skulptūrą J. Zikaras sukūrė gyvendamas Panevėžyje 1921 m. 1928 m. gegužės 14 d. pažymint nepriklausomos Lietuvos 10-metį, skulptūra atidengta laikinojoje Lietuvos sostinėje – Kaune, Karo muziejaus kiemelyje. Sovietmečiu paminklas buvo nugriautas, 1989 m. atstatytas toje pačioje vietoje. 2021 m. paminklui „Laisvė“ sukanka šimtas metų.

 

 

 

3. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus interjeras, puoštas J. Zikaro 1931 m. sukurtomis skulptūromis „Atlantai“ (fragmentas). Arūno Baltėno nuotrauka. 2006 m. 1931 m. Panevėžyje pastatytas Lietuvos bankas (architektas Mykolas Songaila) – vienas gražiausių ir svarbiausių modernizmo stiliaus pastatų mieste. Specialiai šio pastato interjerui J. Zikaras sukūrė 12 dekoratyvinių skulptūrų „Atlantai“, rozetę operacijų salėje bei ornamentinį pagražinimą su Vyčiu pastato fasade.

 

 

 

 

 

Ši publikacija buvo paruošta su Europos Sąjungos finansine parama. Už puslapio turinį atsako tik Panevėžio kraštotyros muziejus, Preilių apskrities taryba ir Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.

  

Apie projektą ENI-LLB-1-244 „Istorinio ir kultūrinio tarpvalstybinio paveldo populiarinimas pasitelkiant muziejų naujoves“:

Projektu siekiama sukurti tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformą, sukuriančią galimybes užtikrinti didėjantį turistų ir lankytojų susidomėjimą kultūriniu ir istoriniu paveldu Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienio zonoje.

Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto biudžetas: 367 864.64 EUR, ES parama: 331 078.17 EUR.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.06.01–2022.05.31.

2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa.

 

http://europa.eu/

http://www.eni-cbc.eu/llb

https://eeas.europa.eu/delegations/

 

 

Informaciją parengė:

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus: https://preili.lv/nozares/kultura/muzeji/preilu-vestures-un-lietiskas-makslas-muzejs/

Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus: http://muzej.by/

Panevėžio kraštotyros muziejus: http://www.paneveziomuziejus.lt/