MATOMAS, ESAMAS – NEMATYTAS PANEVĖŽYS, ARBA GENIUS LOCI SAULIAUS SALADŪNO FOTOGRAFIJOSE

 

Miesto dvasios refleksijos fotografiniuose vaizduose

 

Sauliaus Saladūno fotografijų ciklas „Matomas, esamas – nematytas Panevėžys“ pradėtas kurti 2014 m. Dalis nuotraukų 2015 m. žiūrovams pristatyta parodoje, eksponuotoje LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“.

Fotografijose dokumentuojamas menininko gimtuoju vadinamas Panevėžys. Fiksuodamas vaizdus, autorius ypatingą dėmesį skiria medinės ir tarybinio laikotarpio architektūros invazijai į miesto erdves. Praėjus penkeriems metams nuo fotografijų atsiradimo, šiandien jos įgauna kiek kitokią prasmę. Mūsų kasdienė aplinka keičiasi taip sparčiai, kad penkerių metų amplitudėje įmanomi sunkiai atpažįstami pokyčiai, ir tik didieji objektai, tokie kaip nuotraukose užfiksuotos bažnyčios, pramonės įmonės, daugiaaukščiai gyvenamieji namai ar vienas kitas unikalaus architektūrinio braižo statinys, yra atsparesni laiko įtakai. Taigi, faktas, kad fotografijos, pasibaigus parodai, buvo padovanotos Panevėžio kraštotyros muziejui, atrodo logiškas ir teisingas. Tai mūsų miesto istorija. Norėtųsi atkreipti dėmesį į dar vieną momentą – S. Saladūno fiksuojami vaizdai nėra stereotipiniai miesto vaizdai. Fotografijų turinys skatina originalų autoriaus parodos pavadinimą papildyti genius loci (lot. vietos dvasia) sąvoka, kurią reikėtų suprasti kaip kuriančią išskirtinę atmosferą ar visur įsiskverbusią vietos patirtį ir dvasią. Panašu, kad fotomenininkas reflektuoja savo miestą ne tik per fiksuojamus vaizdus, bet ir per jų keliamus pojūčius, išgaudamas stulbinantį vaizdo ir jo sukeltos emocijos tapatumą. Žvelgiant į fotografijas, galva prisipildo minčių, imi grožėtis vaizdais, pro kuriuos kasdien praeidavai nestabtelėdamas ir neatkreipdamas dėmesio, nesuvokdamas tų vietų vertės. Fotomenininko talento dėka negyvame statinyje pajunti gyvybę. Pagauti vaizdo gyvastį – nepaprastas jausmas. Ir visai nesvarbu, ar tai senoji mūsų miesto unikalumą kurianti medinė architektūra, ar naujesni ir modernesni pastatai, ar pramoninio Panevėžio rajono gamyklos, ūksmingose medžių šakose įsipynę tolimi vaizdai, ar nuščiuvusiame Nevėžio vandenyje atsispindinti pastatų, medžių ir debesų magija. Žiūrint S. Saladūno fotografijas aplanko suvokimas, kad miestas yra gyvas, patinka mums tai ar ne, gyvena dabar, gyvuos ir po šimto metų... Galbūt tų laikų žmonės šias fotografijas lygins su savo laikmečio vaizdais, nors, kas žino, gal tai ir liks istorija, įrašyta amžinybėje...

 

Iš 250 Kraštotyros muziejui perduotų fotografijų virtualiai parodai atrinkti 46 skaitmeniniai vaizdai. Daugumoje jų – miesto gatvių, pastatų kuriama atmosfera, tačiau pro akis nepraslys ir save primins primiršti, tačiau lengvai atpažįstami objektai: miesto vandens bokštas Vaižganto gatvėje ir geležinkelio reikmėms tarnavęs vandens bokštas šalia S. Kerbedžio gatvės, Panevėžio bažnyčios ir nykstančių ar naujam gyvenimui prikeltų gamyklų vaizdai, Telefono-telegrafo stoties bokštas ir kiti gerai žinomi miesto statiniai.

 

Kad būtų paprasčiau keliauti, vaizdus sudėjome tam tikra seka. Pasižvalgę po miesto centrą – Kranto, Vasario 16-osios, Respublikos, Š. Mero, A. Smetonos, A. Mackevičiaus, P. Puzino gatves ir kiemus, Senvagę, pėsčiųjų tiltu persikėlę per Nevėžį – kelionę tęsiame A. Jakšto, Smėlynės, S. Kerbedžio, Nevėžio gatvėmis. Sukame ratą aplink miestą Taikos al., Upės, Stoties, Pušaloto gatvėmis. Susipažįstame su pramoninio miesto rajono aplinka – Įmonių, J. Janonio, Vakarine gatvėmis. Į miesto centrą grįžtame Klaipėdos gatve, dar užsukame pasižvalgyti į Kristaus Karaliaus katedros kaimynystėje išsidėsčiusias gatveles. Kelionę baigiame Laisvės aikštėje.

 

Apie autorių

Fotografijų autorius S. Saladūnas šiais metais pažymi iškilų asmeninį jubiliejų. Gimė 1950 m. spalio 11 d. Kruopinės kaime, Pasvalio rajone (tikroji gimimo data – 1950 m. rugsėjo 15 d.). Po mokyklos ir tarnybos sovietinėje armijoje įvairiose įstaigose bei organizacijose dirbo inžinieriumi, darbininku.

 

Fotografuoti mokėsi savarankiškai, pradėjo būdamas 15 metų. Nuo 1989 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, kurį laiką buvo šios organizacijos valdybos narys ir Panevėžio skyriaus atsakingasis sekretorius. 2005 m. oficialiai suteiktas meno kūrėjo statusas.

 

Nuolat dalyvauja kūrybiniuose fotografų seminaruose Nidoje, pleneruose Lietuvoje. 2011, 2013 ir 2017 m. dalyvavo Panevėžio tarptautinėje fotografijos bienalėje „Žmogus ir miestas“. 1989 m. kaip fotografas dalyvavo ekspedicijoje Stalino represijų vietomis tuometinėje Komijos autonominėje respublikoje.

 

Kūryba įvertinta įvairiais apdovanojimais Lietuvoje ir kitose šalyse (Estijoje, Japonijoje, Latvijoje, Prancūzijoje ir kt.). Surengė 11 personalinių parodų. 2020 m. Panevėžio miesto dailės galerija S. Saladūno kūrybą pristato tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius'20“.

 

Svarbiausios parodinių darbų serijos: „EU“ (2005), „Kūnas“ (2010), „120 metų“ (2010), „Plokštumos“ (2015), „Matomas, esamas – nematytas Panevėžys“ (2014 –). Jo kūrinių yra saugoma Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos dailės muziejaus, Panevėžio miesto dailės galerijos ir Kraštotyros muziejaus, Šiaulių fotografijos muziejaus kolekcijose, taip pat asmeninėse kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

 

 

S. Saladūno virtualios parodos fotografijų sąrašas:

1. Istorinių pastatų Kranto g. 12 kompleksas iš Senvagės. Pastatai iškilo apie 1880 m. Tai tipiškas XIX–XX a. carinės Rusijos pramoninės architektūros pavyzdys. Su pertraukomis čia veikė valstybės degtinės monopolio Panevėžio pilstykla, vėliau – valstybės spirito ir degtinės trestas, degtinės gamykla (iki 1955 m.), sovietmečiu – Konservų fabrikas

2. Istoriniai pastatai Kranto g. 12

3. Laisvės a. 1 pastatas iš kiemo

4. Vasario 16-osios g. pastatai (3 ir 5) iš kiemo

5. Beržynas Vasario 16-osios ir Respublikos g. kiemuose

6. Metalinė žemos įtampos elektros tinklo atrama (technikos paveldo elementas miesto istorinėje dalyje) Vasario 16-osios ir Respublikos g. sankirtoje. Už jos – J. Masiulio knygyno, veikiančio nuo 1905 m., pastato fragmentas

7. Panevėžio rajono savivaldybės pastato (Vasario 16-osios g. 27) fragmentas, vaizdas iš T. Moigio g.

8. Sena ir nauja. Lietuvos draudimo AB Panevėžio skyriaus (Respublikos g. 11) ir viešbučio „Panevėžys“ (Laisvės a. 26) pastatai, vaizdas iš Š. Mero g.

9. A. Smetonos g.

10. Vasario 16-osios g. 28

11. A. Mackevičiaus g., kairėje – Panevėžio sentikių cerkvės bokštas-varpinė

12. A. Smetonos ir P. Puzino g. kiemai. Tolumoje – Panevėžio pataisos namų (P. Puzino g. 12) pastato fragmentas

13. Vaizdas, atsiveriantis iš Respublikos ir Anykščių g. kiemų: kitapus Nevėžio matyti Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos pastato (Liepų al. 2) fragmentas

14. P. Puzino g. pastatai: centre (6-asis) – Antano Didžiulio, Panevėžio apskrities ligoninės gydytojo (1921–1941), visuomenininko namas, dešinėje (4-asis) – tarpukariu veikusios privačios Vitalijaus Gusevo klinikos pastato fragmentas

15. Nebeveikiantis fontanas prie Panevėžio bendruomenių rūmų (Kranto ir P. Puzino g. sankirta)

16. Senamiesčio vaizdai, atsiveriantys nuo įvažiavimo rampos į Panevėžio bendruomenių rūmus (Kranto g. 28)

17. Senamiesčio kiemai iš A. Jakšto g.

18. Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios bokštai, vaizdas iš A. Jakšto g.

19. Nevėžio pakrantė, vaizdas į miesto centrą iš A. Jakšto g.

20. Senamiesčio architektūros gama

21. Reklamos invazija į miesto erdves. Vaizdas nuo Smėlynės g. tilto per Nevėžį, už kurio – Panevėžio apygardos teismo pastatas (Elektros g. 9). 1928 m. šiame pastate įsikūrė Panevėžio žydų gimnazija, sovietmečiu veikė 3-ioji, vėliau – 2-oji vakarinė (pamaininė) vidurinės mokyklos

22. Smėlynės g.

23. Smėlynės g. ties geležinkelio pervaža. Už jos – Viktoro Čapliko (1897–1986), majoro, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvio, namas. Pastatas buvo nacionalizuotas, keitė šeimininkus bei paskirtį, galiausiai sudegė

24. Buvusio Panevėžio mėsos kombinato pastatai. Vaizdas iš Liepų al. ir S. Kerbedžio g. sankirtos

25. Pastatai Aukštaitijos siaurojo geležinkelio depo teritorijoje (Geležinkelio g. 23)

26. Geležinkelio vandens bokštas šalia S. Kerbedžio g., pastatytas 1938 m., XX a. I p. tiekė vandenį siaurojo bei plačiojo geležinkelių garvežiams. Matyti Nevėžio ir Stoties g. gyvenamieji namai

27. Troškūnų dvarininko Stanislovo Montvilos 1890 m. įkurto mielių ir spirito fabriko pastatų liekanos, už jų kairėje – buvusios eksperimentinės „Elektrotechnikos“ gamyklos pastatas

28. S. Montvilos mielių ir spirito fabriko pastatų liekanos, už jų – alaus daryklos „Kalnapilis“ gamybiniai bokštai

29. Kaimynai I: kairėje – buvusio „Vakarų banko“ Panevėžio skyriaus pastatas (Respublikos g. 70), dešinėje – Panevėžio odontologijos poliklinika (Respublikos g. 66) ir Kranto g. medinukai

30. Kaimynai II: Respublikos g. pastatai ir Kranto g. medinukai

31. Upės g. namų atspindžiai Nevėžyje

32. Vaizdas iš Taikos al.: kitapus Nevėžio matyti Upės g. gyvenamieji namai, Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras (Šiaulių g. 60, buvusi 6-oji vidurinė mokykla)

33. Stoties g. 26 – virš stogų iškilęs Panevėžio „Aukštaitijos“ stadiono žibintas

34. Panevėžio „Bulgarija“ (Pušaloto g.)

35. Pušaloto g. 125 teritorijoje: buv. Duonos kepyklos, vėliau – Duonos kombinato pagalbinių statinių liekanos

36. Savitiškio transformatorių pastotė, tolumoje – Vakarinės ir Parko g. daugiaaukščiai

37. Automobilių ratlankių tvora prie Klaipėdos ir S. Daukanto g. sankryžos

38. Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios bokštas, vaizdas iš Krekenavos ir J. Tilvyčio g. kiemų.

39. Panevėžio stačiatikių Kristaus prisikėlimo cerkvės bokštai, vaizdas iš J. Tilvyčio g. kiemų

40. Panevėžio miesto vandens bokštas, iškilęs virš Vysk. K. Paltaroko g. namų stogų, pastatytas 1960 m., dabar apleistas

41. Panevėžio miesto vandens bokštas, pastatytas 1960 m., vaizdas iš Katedros g. 11 pastato kiemo

42. Miesto panorama, atsiverianti iš Danutės g.

43. Kristaus Karaliaus katedros bokštas, vaizdas iš Sodų g.

44. Kristaus Karaliaus katedros bokštas, vaizdas iš Ramygalos g.

45. Miesto centro pastatai, vaizdas iš Panevėžio autobusų stoties (Savanorių a. 5)

46. Panevėžio dailės mokyklos mokinių piešinio „Panevėžys – dviračių miestas“ fragmentas (mokytojas Stanislovas Stasiūnas, 2012). Kūrinys, skirtas 2012 m. mieste vykusiam Europos dviračių treko čempionatui, buvo instaliuotas erdvėje tarp Laisvės a. 1 ir 3 pastatų (piešinys neišliko)

 

 

Virtualią parodą parengė muziejaus fondų saugotoja Rasa Stružienė

Kalbą redagavo vyresnioji muziejininkė Silvija Kraskauskienė