Atmintis gyva…

J. Gudavičiaus kūrybinį palikimą sudaro beveik 200 kūrinių: jis sukūrė ir harmonizavo 72 dainas, 51 giesmę, 3 mišias, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui, 6 kūrinius fortepijonui ir kt.

Kompozitoriaus dukra R. A. Gudavičiūtė nemažai vargo, kol susigrąžino sovietų nacionalizuotą tėvų sodybą Liūdynėje.

1990 m., pritarus Panevėžio rajono valdybai, atgautame šeimos name įsteigtas kompozitoriaus J. Gudavičiaus memorialinis kambarys. Sodybos kieme, atlaikęs sovietmetį, išliko kryžius. Kompozitoriaus muzikos mylėtojai, choristai, mokiniai iš visos Lietuvos į šią sodybą atvykdavo pagerbti jo atminimo. Suprastėjus šeimininkų sveikatai, 2018 m. vėtrai nuniokojus sodybą, namą teko parduoti. 2022 m. visi eksponatai perduoti saugoti Panevėžio kraštotyros muziejui. J. Gudavičiaus palikimas taip pat saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Muziko atminimą puoselėja Paįstrio kultūros centras, nuo 2016 m. rengiantis kasmetinius J. Gudavičiaus vardo Lietuvos chorų ir orkestrų konkursus „Kur giria žaliuoja“. Ypač nuoširdžiai savo tėvo kūrybinės veiklos atmintimi rūpinasi dabar Panevėžyje gyvenanti jo dukra Regina Algė Gudavičiūtė, poetė ir puiki dainininkė. Ji yra surengusi J. Gudavičiaus jubiliejinių paminėjimų, inicijavusi koncertų, kuriuose skambėjo tėvo J. Gudavičiaus kūryba, tėčiui skyrė ne vieną jautrų eilėraštį.

Lietuvos muziką J. Gudavičių primena atminimo lentos jo gimtuosiuose Skliausčiuose ir kitose vietovėse, kur jis vėliau gyveno – Liūdynėje, Paįstryje. Pastarajame 2003 m. paminkline lenta (aut. A. Klovas) pažymėtas namas, kuriame kompozitorius gyveno, o 2008 m. paženklinti Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios vargonai, kuriais grojo žymusis vargonininkas. 1999 m. Jurbarko rajono tarybos sprendimu Varlaukio pagrindinei mokyklai suteiktas Juozapo Gudavičiaus vardas, po kelerių metų šalia mokyklos pastatyta tautodailininkų Zigmo Marlenco ir Alvydo Baršaičio išdrožta medžio skulptūra, skirta kompozitoriams Juozapui Gudavičiui ir Jonui Navakauskui (muziko sūnėnas ir krikštasūnis).

J. Gudavičiaus kūrybinis palikimas dar laukia išsamaus muzikologų tyrimo bei vertinimo.

Be minėtos R. A. Gudavičiūtės parašytos atsiminimų knygos, yra keletas darbų, kuriuose nagrinėjami J. Gudavičiaus gyvenimas ir kūryba. Tai Antano Gudo (kompozitoriaus sūnėno) monografijos rankraštis, saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve, Kęstučio Mikeliūno diplominis darbas, parašytas 1968 m., saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Stepo Griciaus, LTMA Klaipėdos fakulteto docento parengta disertacija.

J. Gudavičiaus – vienos ryškiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių pavardė įtraukta į Viliaus Kavaliausko sudarytą knygą „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“.

1993 m. J. Gudavičiaus kapas Panevėžio senosiose kapinėse įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Iliustracijos:

1. 1990 m. Panevėžio rajono valdybos raštas dėl kompozitoriaus J. Gudavičiaus muziejaus įsteigimo Liūdynėje (Panevėžio r.), name, kurį Gudavičių šeima pasistatė 1936 m. Memorialinis kambarys veikė iki 2018 m.

2. J. Gudavičiaus 135-ųjų gimimo metinių paminėjimas Liūdynėje. 2008 m. Jurbarko raj. Varlaukio J. Gudavičiaus pagrindinės mokyklos atstovai lanko kompozitoriaus memorialinį muziejų.

3. J. Gudavičiaus 130-ųjų gimimo metinių ir atminimo lentos ant Šaulių sąjungai priklausiusio namo Paįstryje, kuriame 1930–1939 m. gyveno muziko šeima, atidengimo iškilmės. 2003 m.

4. J. Gudavičiaus 130-ųjų gimimo metinių minėjimas Paįstryje. 2003 m. Kauno „Ainių“ šokėjai prie namo, kuriame gyveno Gudavičių šeima (vėliau jame įsikūrė Paįstrio kultūros centras).

5. Paįstryje organizuojamo respublikinio J. Gudavičiaus vardo muzikos konkurso „Kur giria žaliuoja“ programa. 2016 m.

6. Jungtinis civilių ir Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Garbės sargybos orkestras (diriguoja kapelmeisteris Justinas Jonušas) atlieka J. Gudavičiaus kūrinius Varlaukyje. 2003 m.

7. J. Gudavičiaus 130-ųjų gimimo metinių paminėjimas Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. 2003 m. Prof. Lionginas Abarius (centre) rengiasi diriguoti jungtiniam chorui ir pučiamųjų orkestrui.

8. Prie sutvarkyto (pastatytas naujas antkapinis paminklas) J. Gudavičiaus kapo. 2005 m. Panevėžio choras „Čiūto“ (dešinėje – vadovė Dalia Gaspariūnienė, centre – R. A. Gudavičiūtė) Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse.

9. Kompozitoriaus 135-ųjų gimimo metinių paminėjimas. 2008 m. Panevėžio choras „Senoliai“ (vad. Violeta Ilčiukaitė Žadeikienė) prie kompozitoriaus kapo, dešinėje – R. A. Gudavičiūtė.

10. Prie kompozitoriams J. Gudavičiui ir J. Navakauskui skirtos skulptūros Varlaukyje dainas atlieka Klaipėdos mišrus choras „Alna“ (vadovas Stasys Jusčius). 2006 m.