Iki kovo 7 d. veikia paroda „Tas laisvės nevertas, kas negina jos“

2026-01-09

Apie parodą

Lietuvių tautai niekada nebuvo svetima savanorystės idėja. Skirtingu laiku savanoriškai Tėvynės ginti stojo įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties žmonės. Priešindamiesi ginklu, žodžiu, spauda ir tikėjimu, jie stengėsi iškovoti ir įtvirtinti valstybingumą bei nepriklausomybę.

XX a. pabaigoje, dar prieš paskelbiant, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė, jau buvo galvojama apie kariuomenės formavimą. Pirmieji žingsniai žengti 1989 m., kai pradėjo kurtis savanorių – žaliaraiščių būriai. 1990 m. buvo pradėta kurti karinė sistema, formuota ir įgyvendinta krašto apsaugos koncepcija, o savanorių telkimąsi paspartino stiprėjanti sovietų agresija. 1991 m. sausio įvykiai buvo kulminacija, kai priešiškos jėgos bandė palaužti Lietuvos nepriklausomybės gyvybingumą. Šie įvykiai sukrėtė dešimtis tūkstančių žmonių. Kario priesaiką davė ir savanoriais tapo ne tik organizuoti Parlamento ir kitų objektų gynėjai, savanoriškai ginti Tėvynę rengėsi tūkstančiai jokioms struktūroms nepriklausantys žmonės.

1991 m. sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT), nuo 1998 m. gegužės 5 d. – Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), taip įteisinant grėsmės atveju pasiryžusių ginti valstybę savanorių veiklą. Šios piliečių savanoriškumo principu suformuotos tarybos pagrindiniai tikslai ir funkcijos buvo saugoti svarbius  valstybinius, ūkio objektus, padėti likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius, prireikus, padėti pasienio apsaugos tarnyboms saugoti pasienį, policijai – užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą, gresiant pavojui valstybės saugumui, vykdyti teritorinę krašto gynybą. Nuo 1993 m. SKAT taip pat vykdė karo prievolininkų registraciją, šaukimą, atsargos prievolininkų apskaitą, atliko mobilizacines užduotis. 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, KASP perėjo nuo teritorinės prie kolektyvinės gynybos.

Savanorių pajėgos saugo šalies gynybinius objektus, krizės ir karo metu – strateginius šalies objektus, administruoja kariuomenės rezervą, rengia specialistus, galinčius dalyvauti tarptautinėse operacijose, ekstremaliais atvejais teikia paramą gyventojams bei yra pasirengusios priimti paramą iš užsienio valstybių. 

Šioje kilnojamoje parodoje atsispindi ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kūrimosi istorija, jų indėlis į 1990–1992 m. įvykius Lietuvoje.

Parodą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyrius, parodos dailininkė – Rasa Gricienė.

Paroda veikia Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17) sausio 9–kovo 7 d.