Įvyko bolševikų išvarymo iš Panevėžio krašto istorinės dienos minėjimas

2016-05-26

BOLŠEVIKŲ IŠVARYMO IŠ PANEVĖŽO KRAŠTO ISTORNĖS DIENOS paminėjimo eisena prasidėjo nuo Laisvės aikštės iki Kraštotyros muziejaus. Eisenoje dalyvavo: Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, koncertinė įstaiga PANEVĖŽIO GARSAS, Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras LIKIMAI, Panevėžio apskrities šaulių rinktinės mišrus choras AUKŠTAITIS, Panevėžio bendruomenių rūmų mišrus choras ČIŪTO, Panevėžio bendruomenių rūmų pagyvenusiųjų žmonių tautinių šokių kolektyvas GIJA, Utenos muzikos mokyklos vaikų folkloro ansamblis SIETYNAS, dviračių žygio dalyviai.

Muziejaus pievelėje vyko karo istorijos klubo GRENADIERUS ir Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ginkluotės ir karinės technikos demonstravimas, kareiviškos košės vaišės.

Panevėžio kraštotyros muziejininkas Donatas Pilkauskas apie bolševikų išvarymo iš Panevėžio krašto įvykius pasakoja taip, 1918 metais Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Didysis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir jos kariuomenė pamažu ėmė trauktis iš Lietuvos teritorijos, tačiau tada iškilo Raudonosios armijos pavojus. 1919 m. sausio 4 d. karininkas Variakojis atvyko į Panevėžį ir pradėjo telkti Lietuvos kariuomenės savanorius. Pirmieji savanoriai buvo ginkluoti vokiškais šautuvais, vėliau gavo uniformines kepures su geltonais lankeliais, o prie rūbų ant kairės rankovės savanoriai prisisiuvo tautiškų spalvų trikampį. Panevėžio srities apsaugos būrys su vokiečių pagalba nuo kovo vidurio nusprendė išstumti Raudonosios armijos dalinius iš Panevėžio. 1919 m. kovo 27 d. jis kartu su vokiečių kareiviais užėmė Panevėžio miestą. J. Variakojo štabas Panevėžyje įsikūrė M. Rossako name (dab. Laisvės aikštė Nr. 1). Išvaduotame Panevėžio mieste 1919 m. kovo 27 d. pirmąkart suplevėsavo Trispalvė. Balandžio 5 d. Raudonoji armija sukaupė papildomas pajėgas ir išstūmė iš savanorius Panevėžio miesto.  Gegužės 7 d. vyriausiu Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas Silvestras Žukauskas. Gen.S. Žukausko nurodymu Panevėžio atskirajam batalionui pavesta ruoštis atsiimti Panevėžio miestą. 

Panevėžio išvadavimo operacija prasidėjo gegužės 18 d. rytą. Į kautynes aktyviai įsijungė aviacija. Gegužės 18 d. Raudonoji armija pulta bombarduojant ir apšaudant kulkosvaidžiais net septynis kartus. Lėktuvai bazavosi Kėdainiuose. Gegužės 19 d. penkis kartus pultas Panevėžys ir geležinkelio ruožas iki Kupiškio. Gegužės 20 d. pultas besitraukiančių Raudonosios armijos dalinių traukinys, susprogdintas traukinys su 40 vagonų ir paimta daug amunicijos bei maisto atsargų. Gegužės 21 d. bombarduotas Subačius. Gegužės 18 d. kautynėse ties Ėriškių kaimu žuvo karininkas Jonas Nastopka. Tai buvo pirmas žuvęs Panevėžio atskirojo bataliono karininkas. Po atkaklių kautynių gegužės 19 d. Panevėžys buvo išvaduotas. Kaip rašė Vyriausias kariuomenės vadas gen. S.Žukauskas, „narsi Lietuvos kariuomenė paėmė Panevėžį“.