Virtuali paroda „LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKOS“ TALKININKUI KUNIGUI KAZIMIERUI KUZMINSKUI – 120“

2026-04-15

Panevėžio kraštietis kunigas Kazimieras Kuzminskas (gimė 1906 m. spalio 26 d. Panevėžyje, mirė 1999 m. spalio 29 d. Vilniuje, palaidotas Naujamiestyje, Panevėžio r.) – JAV lietuvių katalikų veikėjas, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbis, tikinčiųjų teisių gynėjas.

Vaikystę jis praleido Baluškiuose (Panevėžio r.). 1927 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją, 1932 m. – Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir teologijos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universitete, tais pačiais metais įšventintas kunigu. Nuo 1932 m. – Leliūnų (Utenos r.) parapijos vikaras. Apie 1936–1938 m. – vikaras Vabalninke (Biržų r.), Vabalninko mergaičių amatų mokyklos kapelionas. 1938–1939 m. vikaravo Geležiuose (Panevėžio r.), 1939–1940 m. – Krinčine (Pasvalio r.). 1940–1942 m. – Surdegio (Anykščių r.) parapijos klebonas. Tarnavo vikaru Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje. Visose parapijose organizavo pavasarininkų veiklas.

1944 m. kunigas K. Kuzminskas pasitraukė į Vokietiją, o 1945 m. iš Bambergo išvyko į Austriją. Iki 1953 m. Insbruko universitete studijavo filosofiją, įgijo scholastinės filosofijos licenciato mokslinį laipsnį. 1953–1960 m. rūpinosi Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Kanados lietuvių sielovada. 1960 m. persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. 1960–1965 m. buvo Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolijos kapelionas Kembridže. 1965 m. apsigyveno Čikagoje. 1972 m. čia įsteigė Lietuvių katalikų religinės šalpos rėmėjų organizaciją. JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos lietuvių kolonijose suorganizavo 70 jos skyrių, kurie rinko lėšas, skirtas „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ leisti, versti į kitas kalbas ir platinti.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ – pogrindinis leidinys, leistas sovietų okupuotoje Lietuvoje 1972–1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d.  Leidinys fiksavo Bažnyčios veiklos varžymą, tikinčiųjų persekiojimą bei žmogaus teisių pažeidinėjimo faktus. Į JAV atskiri „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeriai slapta būdavo perduodami fotojuostelėse. Pogrindiniai leidiniai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, „Aušra“ bei Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto dokumentai į užsienį patekdavo dviem keliais: Maskvos disidentai perduodavo į Sovietų Sąjungą atvykusiems patikimiems užsieniečiams arba slapta užsienin išgabendavo į Lietuvą atvykę užsienio turistai. Slaptas siuntinys Vakarus pasiekdavo per 1–3 mėn.

Viename iš savo laiškų kunigas K. Kuzminskas rašė:

Kai skaičiau „LKB Kronikos“ pirmąjį numerį, kuris mane tiesiog pribloškė, pasidarė aišku, kad pavergtoje Lietuvoje prasidėjo naujas kovos su komunizmu laikotarpis slaptai pogrindyje leidžiamu rašytu žodžiu, iškeliant okupantų nusikaltimus į viešumą, kad jie būtų žinomi Lietuvai ir pasauliui. Apsvarstęs supratau, kad mes, išeiviai, neturime būti abejingi „LKB Kronikos" likimui ir, mylėdami tėvynę Lietuvą, privalome tęsti jų darbą laisvėje, leisdami „LKB Kroniką" lietuvių kalba ir versdami ją į anglų, ispanų ir prancūzų kalbas bei plačiai skleisdami laisvuose kraštuose, kad šie sužinotų, koks yra komunizmas.

Kunigo K. Kuzminsko rūpesčiu 1974–1992 m. Čikagoje buvo išleisti visi slapta iš sovietų pavergtos Lietuvos atgabenti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ sąsiuviniai (81 sąsiuvinis, 10 tomų). Tiražas siekė iki 75 tūkst. egzempliorių. Jis pasirūpino, kad kai kurie tomai būtų išleisti užsienio kalbomis.

Kunigas organizavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikose“ pateiktos informacijos siuntimą įvairioms pasaulio radijo ir televizijos stotims, naujienų agentūroms, politikams, diplomatams, universitetų bibliotekoms (iš viso į apie 100 valstybių). Kunigas K. Kuzminskas, lankydamasis skirtinguose žemynuose išsibarsčiusiose lietuvių kolonijose, ne tik rinko lėšas laisvam žodžiui platinti, bet ir skleidė žinias apie sudėtingą tautiečių padėtį Lietuvoje, apie jiems reikalingą paramą.

1993 m. kunigas K. Kuzminskas grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, Odminių g. pas monsinjorą Alfonsą Svarinską. 1996 m. savo tėviškėje Baluškiuose (Panevėžio r.) atstatytame name įsteigė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ muziejų (čia jis veikė iki 2018 m.). Jame eksponavo įvairius dokumentus, įrodančius visų prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos užsienyje prisidėjusių, jai lėšas rinkusių ir aukojusių asmenų nuveiktus darbus. 

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ – sovietų okupuotoje Lietuvoje leistas Bažnyčios veiklos varžymą, tikinčiųjų persekiojimą bei žmogaus teisių pažeidinėjimo faktus liudijantis pogrindinis leidinys

Laisvo žodžio perdavimo į Vakarus subtilybės

Kunigo Kazimiero Kuzminsko indėlis skleidžiant žinią pasauliui apie Sovietų Sąjungoje vykdomus tikinčiųjų teisių pažeidimus

Neblėstančio dvasinio atsparumo simboliai

Parodoje panaudota Lietuvos ypatingojo archyvo, Panevėžio kraštotyros muziejaus ir kunigo K. Kuzminsko asmeninio archyvo medžiaga.

Virtualią parodą parengė Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Emilija Juškienė

Tekstą redagavo Ieva Puluikienė