Įspūdžiai iš archeologinės stažuotės Bavarijoje

2016-10-20

Archeologai – žmonės, degantys aistra įminti kuo daugiau senovės paslapčių. Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis kasmet dalyvauja archeologinėse-žvalgomosiose ekspedicijose, vykdo kasinėjimus Panevėžio mieste ir rajone. O šių metų rugsėjo 5–30 dienomis jis dalyvavo mokslinėje archeologinėje stažuotėje Vokietijoje. Apie patirtus įspūdžius ir įgytas žinias archeologas sutiko papasakoti ir muziejaus internetinės svetainės lankytojams.

   

Archeologinės stažuotės tikslas buvo pasisemti naujų žinių, įgyti papildomų darbinių įgūdžių. Tai puiki galimybė palyginti Lietuvos ir Vokietijos mokslinius tyrimus. Važiuoti į stažuotę Vokietijoje motyvavo mažai pažįstamas kraštas ir galimybė padirbėti naujoje aplinkoje su nauja archeologine medžiaga. Stažuotę atlikau pietinėje Bavarijoje, buvusios Romos imperijos žemės šiaurinėje dalyje. Archeologinių tyrimų objektas – Zucheringas, Ingolštato priemiestis. Tai dešiniajame Dunojaus krante esanti nežinomos senovės gyvenvietės vieta, kuri dabar urbanizuota, aplinkui pastatyti prekybos centrai, nutiesta geležinkelio linija bei kelias.

   

Netoli tyrimų vietos, 2,5 kilometro atstumu į šiaurės rytus, yra žinoma viena didžiausių keltų gyvenviečių Europoje – Mancingas. Antrame amžiuje jos vietoje, 200 hektarų plote, jau klestėjo keltiškas miestas. Jame stovėjo gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Dirbo ir gyveno amatininkai, prekybininkai. Buvusią gyvenvietę juosia 7 km ilgio pylimas. Greta yra išlikę daug laidojimo paminklų. Teritorija saugoma.

   

Archeologinė stažuotė pagal projektą ,,Zuchering/Hochfeldweg: BV Mayr“ truko 4 savaites. Projektas buvo vykdomas pagal žmogiškųjų išteklių bendradarbiavimo, mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir darbų skatinimo programą. Projektą įgyvendino archeologinių tyrinėjimų įmonė ,,In Terra Veritas“, įsikūrusi Bamberge, Vokietijoje. Ši įmonė vykdo archeologinius tyrimus Bavarijoje. Joje dirba didelę patirtį turintys Vokietijos archeologai, stažuojasi studentai iš Europos valstybių. Mokslinės pajėgos dažniausiai yra susibūrusios prie universitetų: šešiolikoje Vokietijos žemių yra universitetai, kuriuose ruošiami praeities tyrimų specialistai.

   

Minėtame objekte dirbo keturi vokiečiai, vienas rumunas ir mes, penki lietuviai archeologai. Tyrimams vadovavo Moritz Zange. Tyrimų tikslas – ištirti ir surinkti duomenis iš kelių tūkstančių kvadratinių metrų ploto lauko. Viršutinis žemės sluoksnis buvo nuimtas technikos pagalba, po juo išryškėjo per 650 vienetų tamsesnės grunto spalvos žvyringų profilių. Jų vietoje reikėjo atlikti archeologinius pjūvius, juos mentelėmis išpreparuoti, nustatyti stratigrafiją, surinkti radinius ir paruošti fotofiksacijai. Daug dėmesio buvo skiriama profilių pjūvių braižymui. Braižoma buvo spalvotais pieštukais ant specialaus popieriaus. Didelis dėmesys buvo skiriamas tikslumui ir aiškumui. Atidengti pjūviai, jų koordinatės buvo žymimos elektroniniu tacheometru.

   

Stažuotės metu radome nemažai keramikos dirbinių: tai stalo indų ir puodų dalys, verpimo smagratėliai. Aptikome gyvūnų ir gyvulių kaulų liekanų, dantų. Nedidelis kiekis atkasto metalo – bronzinių papuošalų dalys. Visame tyrimų plote buvo atidengtos bronzos amžiuje stovėjusių medinių pastatų polių liekanos, ūkinės duobės, laužavietės, aptvarų žymės ar ūkinės veiklos likučiai.

   

Stažuotės metu gilinau archeologinių tyrimų organizavimo ir kasinėjimo metodinius įgūdžius. Susipažinau su darbo įranga, naudojama lauko tyrimuose. Vyko dalykiškas bendravimas su tiriamojo objekto vadovu bei komandos nariais, pasidalinome žiniomis apie archeologinių tyrimų specifiką Lietuvoje ir Vokietijoje. Dirbant su Vokietijos archeologais, mane nustebino kruopštus darbų planavimas ir jų atlikimo procesas: darbai visiems buvo suskirstyti ir suplanuoti valandų tikslumu, su poilsio pertraukomis. Tai patvirtino vokiečiams būdingą nuoseklumą, discipliną.

   

Laisvalaikiu buvo galimybė susipažinti su Bavarijos žemės kultūra, istorija, aplankyti miestelius, jų muziejus, pabuvoti Eichstato, Pappenheimo, Neuburgo, Viurcburgo viduramžių pilyse, apžiūrėti jų ekspozicijas. 

   

Atgal