Lietuvos žydų kultūros paveldas

2019-01-28

Izraelio kultūros paveldo institucijų atstovų vizitas Panevėžio kraštotyros muziejuje



Sausio 22–24 dienomis Lietuvoje lankėsi Izraelio kultūros paveldo institucijų atstovai. Jų tikslas – susipažinti su žydų kultūros paveldo padėtimi ir sklaida Lietuvoje bei parengti programą, kuri pagelbėtų žydų paveldo saugotojams probleminiais klausimais, vėliau specialistams surengti mokymus. Dvi dienas delegacija praleido Vilniuje, domėjosi Lietuvos nacionalinių įstaigų veikla, trečiąją skyrė regionams. Pasirėmę rekomendacijomis, savivaldybių paveldo įstaigų pažinimui dėl laiko stokos pasirinko vieną – Panevėžio kraštotyros muziejų.

Sausio 24 d. į muziejų atvyko Yochai Ben-Ghedalia, Centrinio žydų tautos istorijos archyvo vadovas, Caron Sethill, projekto „Gesher L'Europa“ vadovė, Robin Nobel, vyriausia Rotschild Hanadiv Europe fondo grantų vadybininkė, Olga Lempertaitė, koordinatorė. Svečiai susipažino su muziejaus veikla, domėjosi žydų paveldo saugojimo ir sklaidos problemomis, muziejuje esančiais žydų paveldo eksponatais. Jie pažadėjo pagalbą rengiant muziejaus ekspoziciją, konsultacijas identifikuojant ir aprašant žydų paveldą, pakvietė muziejininkus dalyvauti planuojamuose mokymuose.

Lankydamiesi Lietuvoje, svečiai pristatė nuo 2015 m. vykdomą projektą „At the Source“. Tai yra Izraelio nacionalinės bibliotekos (NLI) mokymų programa archyvų ir bibliotekų darbuotojams, dirbantiems su žydiškomis kolekcijomis Europos įstaigose. Joje jau dalyvavo daugiau kaip 40 bibliotekų, archyvų ir muziejų darbuotojų, norinčių patobulinti metodologijos, technologijos ir praktikos įgūdžius, pagilinti žinias apie žydų tekstinę, istorinę bei materialiąją kultūrą. Šis projektas – nepakartojama galimybė apsikeisti žiniomis, užmegzti profesionalius ryšius bei gauti prieigą prie Izraelio nacionalinės bibliotekos (NLI) kolekcijų bei patirties.

Šiais metais „At the Source“ programa telkiasi Baltijos šalyse, kuriose žydų kultūros svarba bei ypatumai nepaneigiami, todėl ir buvo surengtas tiriamasis vizitas į svarbiausias paveldo įstaigas, kad būtų galima išaiškinti galimų dalyvių poreikius. Programą vystys NLI kartu su Centriniu žydų tautos istorijos archyvu Jeruzalėje ir vietos ekspertais.

Žydiškoji tematika labai aktuali Panevėžiui. Didžiąją savo istorijos dalį tai buvo daugiatautis ir daugiakultūris miestas. XVIII a. čia gyveno nemažai žydų, o XIX a. viduryje jie sudarė apie 60% gyventojų. Iki XIX a. antrosios pusės žydų bendruomenė pasižymėjo gana uždaru bei savitu gyvenimo būdu. Vėliau situacija keitėsi: gausėjo išsilavinusių tautiečių, kurie domėjosi moderniomis socialinėmis ir nacionalinėmis idėjomis, įsitraukdavo į visuomeninę veiklą. Žydų kilmės miestiečiai kūrė įmones, steigė verslus. Ilgą laiką žydai vyravo miesto ekonomikos ir paslaugų sferose. Lietuvos Respublikos laikotarpiu žydai sudarė apie 35% visų miesto gyventojų. Jie buvo aktyvūs politiniame, kultūriniame, visuomeniniame gyvenime: dirbo miesto Taryboje, steigė žydų mokyklas, kultūros, labdaros ir sporto organizacijas, dalyvavo ir lietuvių organizacijų veikloje. Panevėžyje veikė kelios sinagogos, mokyklos, įvairios draugijos. Mieste iki šių dienų yra išlikusių senųjų žydų kultūros paveldo objektų.

Vizito metu svečiai dalinosi žiniomis, aptarė žydų kultūros paveldo identifikavimo ir išsaugojimo Panevėžyje problemas ir ateities perspektyvas. Delegacijos nariai palankiai atsiliepė apie mūsų kraštotyros muziejaus vykdomą veiklą, saugant žydų kultūrinį palikimą.

Atgal