Iki sausio 10 d. III a. parodų salėje paroda ŠILTOS, MINKŠTOS ŠV. KALĖDOS

2015-01-05

Paroda veikia iki 2015 m. sausio 10 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23) III a. parodų salėje

Laukiam Kalėdų stebuklo, ir jos pamažu, norim to ar nenorim, ateina kartu su advento šviesotamsos šešėliais, su apšerkšnijusiais gruodžio medžiais, su miško eglučių kvapu ir dovanų maišeliais. „Apstulbęs supranti, kad Kalėdos ateina į visas laiptines, užsikabaroja visais laiptukais, pasibeldžia į visas duris, net į tas mažytes širdies dureles, nuo kurių raktą tvirtinam seniai pametę. Kalėdos ateina kaip angelas... Arba šalta rankoms, ir Kalėdos negaišuodamos ateina kaip šiltos pirštinės <...>, ar šiltos kojinės, su meile numegztos tau dovanų“. (D. Zaleskienė)

Šiltas Kalėdas panevėžiečiams dovanoja dvi tautodailininkės iš Radviliškio. Pirmoji jų – matematikos mokytoja Laimutė Indilienė, megzti pradėjusi dar vaikystėje. Šio savo pomėgio vedama Laimutė dalyvauja Radviliškyje rengiamuose tarptautiniuose kojinių mezgimo čempionatuose, tautodailininkų parodose, labdaros akcijose. 2012 m. Europos kojinių mezgimo čempionate ji iškovojo garbingą II vietą. Antroji – garsi Radviliškio mezgėja Olė Plungienė. Ji parodose dalyvauja nuo 1971 m., nuo 1973 m. yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus narė. Menininkė mezga raštuotas pirštines, kojines, riešines ir kasmet aktyviai dalyvauja tautodailininkų parodose. Už tradicinės tekstilės darbus Olei Plungienei 2006 m. suteikta Metų tautodailininko nominacija, 2006 m. pirštinių mezgėjų konkurse ji laimėjo I vietą, o 2011 m. Pabaltijo kojinių mezgimo čempionate – II vietą.

Virbalais megztos drabužių detalės – kojinės, pirštinės, riešinės – būdingos visiems Lietuvos etnografiniams regionams, tačiau seniausi ir dailiausi mezginiai buvę Mažojoje Lietuvoje: čia buvo paplitusios raštuotos iki kelių kojinės, smulkiais raštais išmegztos pirštuotos pirštinės, raštuotos pirštinės su ilgais, ant rankovių užmaunamais riešeliais. Aukštaitijoje megzti pradėta vėliau, kai kur tik XIX a. pabaigoje, o ir patys dirbiniai buvę ne tokie dailūs, paprastesnių raštų. Nors kojinės ir pirštinės daugiausia naudotos buityje, tačiau ypač pirštinių mezgimas, jų dovanojimas ir nešiojimas buvo neatsiejama šeimos apeigų – vestuvių ir laidotuvių – dalis.

Dovanokime vieni kitiems minkštas, šiltas ir jaukias Kalėdas!