Įvyko Bolševikų išvarymo iš Panevėžio krašto istorinės dienos minėjimas

2017-05-08

Gegužės 20 d. vyko BOLŠEVIKŲ IŠVARYMO IŠ PANEVĖŽIO KRAŠTO ISTORINĖS DIENOS minėjimas. Panevėžio Nepriklausomybės aikštėje vykusiame minėjime dalyvavo Lietuvos kariuomenės vadas Gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariai, Lietuvos kariuomenė, Tremtinių ir politinių kalinių choras likimai, Panevėžio kraštotyros muziejus, Panevėžio krašto skautai, miestelėnai.

Renginio metu grojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras.  Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos štabo viršininkas Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Vytautas Balsys. Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas  pristatė įvykius, kurie vyko Panevėžyje 1919 m. gegužės mėnesį. Minėjimo metu padėtos gėlės savanorių kapuose, prie pastato, kur 1919 m. buvo įsikūręs Panevėžio srities apsaugos viršininko Jono Variakojo štabas bei prie Jono Variakojo paminklo. Po minėjimo vyko eisena iki „Cido“ arenos.

1918 metais Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę. Tuo metu vyko Didysis pasaulinis karas ir Lietuvoje tebebuvo okupacinė kaizerinės Vokietijos kariuomenė. 1918 m. lapkritį Vokietija kapituliavo ir jos kariuomenė pamažu ėmė trauktis iš Lietuvos teritorijos, tačiau tada iškilo Raudonosios armijos pavojus. 1919 m. sausio 4 d. karininkas Variakojis atvyko į Panevėžį ir pradėjo telkti Lietuvos kariuomenės savanorius. Pirmieji savanoriai buvo ginkluoti vokiškais šautuvais, vėliau gavo uniformines kepures su geltonais lankeliais, o prie rūbų ant kairės rankovės savanoriai prisisiuvo tautiškų spalvų trikampį. Panevėžio srities apsaugos būrys su vokiečių pagalba nuo kovo vidurio nusprendė išstumti Raudonosios armijos dalinius iš Panevėžio. 1919 m. kovo 27 d. jis kartu su vokiečių kareiviais užėmė Panevėžio miestą. J. Variakojo štabas Panevėžyje įsikūrė M. Rossako name (dab. Laisvės aikštė Nr. 1). Išvaduotame Panevėžio mieste 1919 m. kovo 27 d. pirmąkart suplevėsavo Trispalvė. Balandžio 5 d. Raudonoji armija sukaupė papildomas pajėgas ir išstūmė iš savanorius Panevėžio miesto.  Gegužės 7 d. vyriausiu Lietuvos kariuomenės vadu paskirtas generolas Silvestras Žukauskas. Gen.S. Žukausko nurodymu Panevėžio atskirajam batalionui pavesta ruoštis atsiimti Panevėžio miestą. 

Panevėžio išvadavimo operacija prasidėjo gegužės 18 d. rytą. Į kautynes aktyviai įsijungė aviacija. Gegužės 18 d. Raudonoji armija pulta bombarduojant ir apšaudant kulkosvaidžiais net septynis kartus. Lėktuvai bazavosi Kėdainiuose. Gegužės 19 d. penkis kartus pultas Panevėžys ir geležinkelio ruožas iki Kupiškio. Gegužės 20 d. pultas besitraukiančių Raudonosios armijos dalinių traukinys, susprogdintas traukinys su 40 vagonų ir paimta daug amunicijos bei maisto atsargų. Gegužės 21 d. bombarduotas Subačius. Gegužės 18 d. kautynėse ties Ėriškių kaimu žuvo karininkas Jonas Nastopka. Tai buvo pirmas žuvęs Panevėžio atskirojo bataliono karininkas. Po atkaklių kautynių gegužės 19 d. Panevėžys buvo išvaduotas. Kaip rašė Vyriausias kariuomenės vadas gen. S.Žukauskas, „narsi Lietuvos kariuomenė paėmė Panevėžį“.