Choras „Likimai“ švenčia 30-metį

2019-01-30

Politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Likimai“ susikūrė prieš 30 metų – 1989 m. sausio 6-ąją – Trijų Karalių dieną. Į pirmąją repeticiją choristus sukvietė pirmoji choro vadovė Margarita Sliesoraitytė-Vaičekonienė. Vėliau prie jos prisijungė ir jos vyras Rimantas Vaičekonis.

Choras, gimęs kartu su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu, kartu žengė ir išsilaisvinimo link. Po visą Lietuvą suskambo tremtinių dainos. Miestuose ir miesteliuose kūrėsi tremtinių chorai ir ansambliai. Kiekviename sąjūdžio mitinge bei sueigoje skambėjo choro „Likimai“ dainos. Tremtinių dainos – ypatingos, persunktos skausmo, netekčių, ilgesio ir vilties. Skruostais tekėjo ašaros tiek besiklausantiesiems, tiek ir dainuojantiesiems tremtyje gimusias dainas.

Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyva iš žvyrduobių ir pamiškių buvo perlaidojami mūsų partizanai. Tremtinių choras „Likimai“ savo giesmėmis lydėjo juos į paskutinę poilsio vietą. Tremtinių chorai visoje Lietuvoje sutiko iš Sibiro tolių sugrąžintus tremtinių palaikus, lydėjo juos malda ir giesmėmis. Nesuskaičiuojama gausybė skaudžių prisiminimų grįžo kartu su žuvusių ir mirusių tremtyje lietuvių palaikais. Mirusių nuo sunkių darbų, bado, nepakeliamų gyvenimo sąlygų. Lietuvos laisvės gynėjų palaikais.

1991 metų sausio dienomis choristai budėjo prie Seimo apsiginklavę dainomis, meile Tėvynei ir ryžtu žūti už laisvę, jei to reikės. Karštos širdys, skambios dainos ir trispalvės nugalėjo tankus! Mes įrodėme visam pasauliui, kad esame nepaprastai narsi tauta.

Nuo 1998 metų vasaros chorui vadovauti pradėjau aš, Giedrė Baltuškienė. Iš karto buvau pakviesta vykti kartu su choru į Vilnių, Lietuvos dainų šventę. Vėliau prie mūsų prisijungė mano vyras Romualdas Baltuška. Toliau tęsėsi koncertai, dainų šventės, festivaliai, sąskrydžiai. Nuo 2008 metų, chorą perkėlus į Panevėžio kraštotyros muziejų, likau dirbti viena. Tapo žymiai sunkiau, tačiau ir toliau nepasidavėme. Nuolat repetavome, dainavome, koncertavome. Augo choristų skaičius, plėtėsi repertuaras, daugėjo koncertų, išvykų į kitus miestus ir į kitas šalis.

Koncertuojame iki šiol, ir tikiu, jog ir toliau skambės tremtinių choro „Likimai“ giesmės ir dainos.

Šalia vykstančių Lietuvos dainų švenčių, suskambo ir tremtinių poezijos ir dainų šventės ,,Leiskit į Tėvynę“. Pirmasis šią šventę surengė Kauno tremtinių choro vadovas, kompozitorius A. Paulavičius. Po dvejų metų ši šventė buvo surengta Vilniuje, o dar po dvejų – Panevėžyje. Taip šios šventės vyksta iki šiol – kas dveji metai vis kitame Lietuvos mieste. Artimiausia ,,Leiskit į Tėvynę“ šventė vyks 2020-aisiais Anykščiuose.

Kiekviena šventė pasipildo naujomis tremtinių ir partizanų dainomis, atliekamos ir liaudies dainos, bažnytinės giesmės, pasaulio bei Lietuvos klasikų dainos.

Kasmet tremtinių ir politinių kalinių chorus sukviečia Ariogaloje vykstantis tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Tai didžiulis renginys, į kurį suvažiuoja likimo broliai ir seserys iš visos Lietuvos. Renginys prasideda žuvusių laisvės kovų dalyvių ir tremtinių pagerbimu, ant jų kapų padedami vainikai ir uždegamos žvakės. Vėliau renginio dalyviai žygiuoja miestelio gatvėmis į Ariogalos slėnį, kur vyksta šventė. Iš visos Lietuvos suvažiavę tremtinių chorai gieda šv. Mišių metu, po jų skamba tremties ir partizaninės dainos. Taip pat šventės metu specialiai tam įrengtose palapinėse vyksta įvairios paskaitos, knygų pristatymai, susitikimai, dokumentinių filmų demonstracijos.

Tai labai prasmingas ir reikalingas renginys. Iš savo tragiškos ir skausmingos praeities mes semiamės stiprybės dabarčiai ir mokomės išminties.

Būtina paminėti ir birželio 14-ąją – „Gedulo ir Vilties dieną“, kuri apjungia visų tremčių žmones. Tą dieną dalyvauti renginyje ar minėjime stengiasi kiekvienas tremtinys ir laisvės kovų dalyvis. Yra pagerbiamos aukos, dalinamasi prisiminimais. „Gedulo ir Vilties dieną“ taip pat skamba choro „Likimai“ atliekamos dainos, o kartais vyksta ir ne vienas koncertas. Per trisdešimt metų, choras dalyvavo beveik aštuoniuose šimtuose koncertų tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras nesiruošia ilsėtis. Laukia dar daug neišdainuotų nuostabių partizanų ir tremties dainų. Dainos yra unikalios, jų nerasite nė vienoje bibliotekoje. Daugiausiai tai rankraščiai, kuriais dalinasi tik chorų dirigentai ir vadovai.

Choro vardu noriu kreiptis į mielus panevėžiečius ir pakviesti mylinčius dainą prisijungti prie mūsų choro. Dainuoti iš širdies – tai gyventi iš širdies, džiaugtis daina, draugyste ir niekada nesijausti vienišais. Laukiame Jūsų Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17). Informacija tel. 596181.



Giedrė Baltuškienė,

Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkė,

choro „Likimai“ vadovė



Nuotraukose:

1. Politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Likimai“ su vadove Giedre Baltuškiene Gedulo ir vilties dienos minėjime Panevėžyje. 2013 m. birželio 14 d. T. Stasevičiaus nuotrauka.

2. Diriguoja Giedrė Baltuškienė. 2018 m. birželio 14 d. G. Kartano nuotrauka.

3. Choras „Likimai“ Dainų šventėje Klaipėdoje. 1997 m. birželio 21 d. Nuotrauka iš choro archyvo.

Atgal