Paroda „Panevėžio žydų bendruomenės praeitis“

2016-06-07

Paroda „Panevėžio žydų bendruomenės praeitis“ supažindina su žydų bendruomenės, šimtmečiais vaidinusios svarbų vaidmenį miesto ir regiono gyvenime, istorija ir išlikusiu paveldu. Panevėžys didžiąją savo istorijos dalį buvo daugiatautis ir daugiakultūris miestas. Kai kuriais laikotarpiais žydai sudarė didelę miestiečių dalį ir vyravo ekonomikos ir paslaugų sektoriuose. Gausesnė žydų bendruomenė mieste susikūrė XVIII a. antroje pusėje, XIX a. viduryje jie sudarė apie 60% miesto gyventojų, XX a. 3 dešimtmečio pradžioje – apie 35%. Žydai gyveno aktyvų politinį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą: dirbo Miesto taryboje, steigė gydymo įstaigas, mokyklas, kultūros, labdaros ir sporto organizacijas, dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje. Jų įnašas į Panevėžio raidą, ypač jo virsmą moderniu miestu, yra didžiulis, o paveldas įvairiausiomis formomis iki šiol funkcionuoja miesto bendruomenės gyvenime. Iš Panevėžio yra kilę ir su juo susiję daug žymių žydų, tarp jų – ir buvusio Izraelio ministro pirmininko Ehudo Barako tėvai. Įvertinant žydų indėlį miesto kultūrai, XX a. 4 dešimtmetyje šešių Panevėžio gatvių pavadinimai susieti su jų bendruomene: Sinagogos, Džonto, Dr. Mero, A. Kisino, Rabino Icelio, Rabino Hercelio.

Parodos lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais eksponatais – Tora (Mozės Penkiaknyge) – pagrindiniu judėjų religiniu-teisiniu traktatu (paskolinta iš privataus asmens), žydų ritualinėmis taurėmis, saugomomis Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinyje, istorinėmis nuotraukomis ir dokumentais. Išleistas spalvotas lankstukas „Gidas po Panevėžio žydų paveldo vietas“ lietuvių ir anglų kalbomis.

Paroda „Panevėžio žydų bendruomenės praeitis“ veiks iki 2016 m. spalio 22 d. Rengėjai: Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, Istorijos skyriaus muziejininkai Jūratė Gaidelienė ir Donatas Pilkauskas, restauratoriai Birutė Kaziukonienė ir Stanislovas Grubliauskas. Konsultavo dr. Lara Lempertienė, maketavo Asta Radvenskienė.