Kupiškėnų vestuvininkų drabužiai

KUPIŠKĖNŲ VESTUVININKŲ DRABUŽIAI

Pagal M. Boreikaitės piešinius, saugomus Panevėžio kraštotyros muziejuje

   

Svočia ir kitos pagyvenusios moterys ryšėjo nuometus – ištekėjusios moters ženklą. Kupiškio krašte nuometai buvo rišimi ilgiausiai – iki pat 4-5 dešimtmečio. XX a. pradžioje nuometų ryšėjimo tradicija jau buvo  nutrūkusi, tačiau ją apie 1922 m. atgaivino Ona Glemžienė ir kitos Kupiškio krašto moterys, „Senovės mylėtojų“ būrelio narės. Nuometas buvo audžiamas per  dvi ar aštuonias nytis iš ploniausių lininių siūlų. Nuometo kraštai puošiami raudonų ar mėlynų žičkų įaudimais, kuriuos užbaigdavo pinikai arba kuteliai. Nuometo užrišimas – sudėtinė vestuvių apeigų dalis, kurią atlikdavo svočia. Antrąją vestuvių dieną svočia nuimdavo nuotakai rūtų vainiką ir užrišdavo nuometą, kuris reiškė perversmą merginos gyvenime, perėjimą į „stoną moterystės“.

   

Dar viena ištekėjusių moterų galvos danga – skarelės. Jos buvo perkamos, brangios. Skarelės kašmyrinės, šilkinės, plonos vilnos. Margintos ryškių įvairiaspalvių gėlių raštais, puoštos kutais.

   

Kupiškio krašto ištekėjusios moterys XX a. pr. vilkėjo švarkelius – nažutkas, kurie buvo siuvami iš naminio audimo vilnonio ar pusvilnės audinio arba iš pirktinio audinio. Švarkeliai dailiai sumodeliuoti, išryškintas liemuo, puošti klostelėmis, raukiniais, ant viršaus užsegama arba ištraukiama siuvinėta apykakle.

   

Labiausiai paplitę buvo vilnoniai sijonai, austi dvinytai languotu raštu. Dominuojančios spalvos: žalia, raudona, violetinė, geltona. Kupiškio krašte sijonų raštų būta įvairių: ir skersadryžių, ir smulkiais langeliais su išryškintais išilginiais dryžiais. XX a. pr. siūti ir vienspalviai vilnoniai sijonai: rudi, juodi, žali ar net raudon, vyšniniai. Vienspalviai sijonai neberaukiami, o siuvami į apačią platėjantys, su klostėmis užpakalyje prie  juosmens. Sijono apačią puošė šilko ar aksomo apvadai, dekoratyvinės siūlės, audiniu aptrauktos sagos.

   

Neatskiriama išeiginio drabužio dalis – prijuostė. Kupiškio krašte dėvėtos dvinyto, šešianyto, ašnuonianyto, damastinio audimo prijuostės iš balto lino. Prijuosčių apačią dažniausiai puošė raudonų ar mėlynų žičkų įaudimai. Užbaigiamos pinikais, nėriniais arba kuteliais. Be baltų prijuosčių, dažniausiai ištekėjusios moterys dėvėjo prijuostes, pasiūtas iš fabrikinio vilnonio audinio, kurį puošė stilizuotų formų gėlytėmis, išsiuvinėtomis iš ryškių spalvų siūlų.

Liemenės, kupiškėniškai šniūraukos ar šniūravonės, buvo siuvamos iš namų audimo audinio arba prabangaus pirktinio audinio: atlaso, aksomo, damasto.  Kupiškėnių liemenės trumpos, puoštos klostelėmis arba priekyje pailgintais ir suapvalintais skverneliais. Liemenių suvarstymui buvo gaminamos specialios metalinės (dažnai sidabrinės) plokštelės su kilpelėmis.

Netekėjusios merginos, kurios į vestuves būdavo kviečiamos pamergėmis, Kupiškio krašte dėvėjo kalpokus. Kalpokai – išskirtinė ypač puošni pamergių galvos danga. Kalpoką sudaro sidabro ar aukso spalvos metalizuotų siūlų galionas su šilkiniais kasnykais ir dirbtinių gėlyčių vainiku viršum galiono. Gėlyčių žiedai padaryti iš skirtingos rūšies medžiagų: įvairių audinių, siūlų, krepinio popieriaus. Pasak seserų Glemžaičių, Kupiškio apylinkėse gražiausius vestuvinius kalpokus turėjo Skodinių, Plundakų, Gyvakarų kaimų mergaitės. Pamergių kalpokai turėjo atrodyti taip gražiai parėdyti, kaip gėlių darželiai.

   

Nuotakos galvos danga – rūtų vainikas, su nugaros dalyje prisegtais šilkiniais kaspinais.

   

Vyrų drabužiai nėra tokie puošnūs kaip moterų. Jaunosios tėvas ir piršlys pasidabinę trinyčiais, pasiūtais iš storo lininio audinio, priekyje susagstomais, perjuostais juostomis. Jaunikis dėvi ilgą milinę sermėgą, sujuostą plačia pintine juosta. Pabrolys ir muzikantai vilki trumpus švarkus.  

   

Tiek vyrai, tiek moterys ryšėjo spalvingas juostas: pintines, vytines ar austines rinktines. Kupiškio krašte, kaip ir visoje šiaurės rytų Aukštaitijoje, populiariausios iš naminių vilnonių siūlų miliniu kryžminiu būdu ar eglute pintos juostos. Vyrauja ryškios juostų spalvos: žalia, raudona, geltona, violetinė, balta.

 

   

Parengė Vitalija Vasiliauskaitė pagal katalogą „Seserų Glemžaičių rinkinys Kupiškio etnografijos muziejuje: tradiciniai lietuviški drabužiai ir jų priedai. XIX a.–XX a. I pusė“, 2016. Sudarytoja Miglė Lebednykaitė.