Originali dovana „Tvano“ autoriui. Jos svarba šiandien

Dovaną rašytojui sudarė 30 fotografijų rinkinys bei 6 lapai su dovanos iniciatorių parašais, sudėti į prabangią skrynelę.

Skrynelėje, Lenkijos muziejuje vadinamoje tiesiog „lietuviškąja skrynele“, buvusiose fotografijose užfiksuoti dvarai, bažnyčios, parkai, taip pat primenami svarbiausi romano įvykiai. Nuotraukos su Vadaktų, Liubičiaus, Mitriūnų, Valmontavičių, Upytės apylinkių dvarais, Pociūnėlių ir Krekenavos bažnyčiomis, Kėdainių, Biržų, Klovainių fotografijos ir pan. H. Senkevičiui turėjo kelti nemažai su kūrinio rašymu susijusių sentimentų, žadinti rašytojo smalsumą. Išlikęs spaudas kiekvienos fotografijos kampe nesunkiai leidžia identifikuoti jų autorių Mečislovą Pugačevskį – žinomą to meto fotografą, nuo 1891 m. Panevėžyje turėjusį fotoateljė.

Prabangi dėžutė, į kurią buvo įdėta dovana, dengta oda, jos viršuje žalvaryje lenkų kalba išgraviruota dedikacija „Autorowi „Potopu“ („Tvano“ autoriui“), centre pavaizduotas istorinis LDK herbas Vytis ir nuo jo besidriekiantys spinduliai su užrašais: „Poniewież“, „Upita“, „Krakinów“, „Kiejdany“, „Lubicz“, „Mitruny“, „Pacunele“, „Wodokty“, „Birże“, taip pat nurodytos datos: „1875/XXV/1900“, žyminčios rašytojo kūrybai reikšmingus metus.

Dėžutėje šalia senųjų fotografijų buvo ir 6 akvarele iliustruoti lapai su šios dovanos iniciatorių autografais. Sprendžiant iš parašų, tai per 100 Panevėžio krašto, Žemaitijos ir Kauno bajorų, dvasininkų bei inteligentų, tokiu būdu išreiškusių savo dėkingumą rašytojui H. Senkevičiui už Liaudos ir jos apylinkių vardo išgarsinimą pasaulio skaitytojų įvertinimo sulaukusiame literatūros kūrinyje. Pirmajame lape – aiškus Krekenavos parapijos klebono Pranciškaus Žukausko autografas. Iš net kelių senajame nuotraukų rinkinyje esančių Krekenavos bažnyčios vaizdų galime daryti prielaidą, kad ši vieta buvo svarbi organizuojant dovaną. Galime tik įsivaizduoti, kokie iššūkiai laukė dovanos H. Senkevičiui sumanytojų XIX a. pab. – XX a. pr. Juk visam šiam gausiam dovanotojų būriui reikėjo susitarti, surinkti pinigus sumanymo įgyvendinimui, surinkti dovanotojų parašus – darytina prielaida, kad šis telkiantis vaidmuo atitekęs Krekenavos bažnyčios parapijos aktyvui. Kiti parašai – garsių minimo regiono bajoriškų giminių atstovų: Korženevskių, Šteinų, Kordzikovskių, Kerbedžių, Straševičių, Eidrigevičių, Švoinickių, Malinskių, Butrimų, Liutkevičių, Kosakovskių, Goštautų, Okuličių, Naulickų ir kitų.

Kaip savo tyrinėjimuose teigia I. Šulska, parašų lapai iliustruoti profesionalaus dailininko Romano Aleknos-Švoinickio (Roman Szwoynicki (1845–1915) akvarelėmis. Rodų II dvare (netoli Krekenavos) gimusio R. Aleknos-Švoinickio, 1863 m. sukilimo dalyvio, vėliau gyvenusio Varšuvoje, studijavusio Miuncheno dailės akademijoje, 1900 m. grįžusio į gimtinę, kūrybinis palikimas Lietuvoje yra negausus: keli jo paveikslai saugomi Lietuvos nacionalinio dailės, Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Krekenavos ir Upytės bažnyčiose. R. Alekna-Švoinickis – vienas iš nedaugelio savo meto tapytojų, kūriniuose perteikusių sudėtingą XIX a. bajorijos padėtį, kūrusių idealizuotą ir kartu tipišką šio socialinio sluoksnio atstovo, kuriam priklausė ir pats, portretą bei jo aplinką.

Deja, daugelio praeityje fotografo M. Pugačevskio užfiksuotų objektų jau neberadome. 2024 m. ieškodami romane minimų statinių dažnai aptikdavome tik menkų buvusią didybę menančių pėdsakų: sunykusios dvarvietės parko senų medžių, pamatų akmenų ar tik plyną lauką. Toks likimas ištiko Liubičiaus, Vadaktų, Valmontavičių dvarus, Mitriūnuose ir Vadaktėliuose pasitiko nykstantys dvarų pastatai. Su niokojančia laiko galia bando kovoti kai kurių aplink Upytę buvusių dvarų gaivintojai. Pačioje Upytėje Bistramams priklausiusio I dvaro rekonstruotame svirno pastate įsikūręs Upytės tradicinių amatų centras, jo reikmėms priklauso ir pusė pagrindinio gyvenamo namo pastato, kitoje pusėje – žmonių butai. Upytės II, Augustavos, Deblono (Vinkšnėnų), Marimpolio dvarų pastatai pamažu praranda buvusią išvaizdą, juose iš dalies gyvenama. Memenčių dvarvietės svirnas naudojamas vietos gyventojų ūkinėms reikmėms. Levaniškyje nelikę nieko. Kitokia bažnyčių padėtis – Krekenavoje, Vadaktuose, Pociūnėliuose, Upytėje jos per šimtą metų beveik nepakito, Vadaktėliuose – perstatyta 1910 metais. Nedaug XX a. istorijos verpetai tepakeitė bažnyčias Kėdainiuose, Klovainiuose. Iš senajame nuotraukų rinkinyje užfiksuotų trijų bažnyčių Biržuose viena, deja, neišliko. Biržų evangelikų liuteronų bažnyčią XVII a. pr. fundavo Radvilos. Švedai ne kartą šią bažnyčią niokojo, po 1704 m. sudeginimo, atstatyta medinė. XVIII a. perstatyta mūrinė bažnyčia stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, 1944 m. išdegė jos stogas ir vidus, o 1961 m., Didžiojo penktadienio dieną, kai tikintieji ruošėsi švęsti Velykas, ji buvo nugriauta. Dabar šioje vietoje, centrinėje miesto aikštėje, archeologai atkūrė buvusios bažnyčios pamatus. Liūdnas likimas ištiko ir M. Pugačevskio nuotraukose matomus XIX a. įspūdingo grožio grafo, tapytojo ir gamtininko Mariano Čapskio-Huteno trijų aukštų rūmus Kėdainiuose, pastatytus rekonstravus ankstesnę dvaro sodybą. Už 1863 m. sukilimo rėmimą jis buvo ištremtas, o caro valdžios sprendimu dvaras atiteko carinės rusų kariuomenės karo inžinieriui generolui Francui Eduardui fon Totlebenui, kuris rūmus rekonstravo, išpuošė parką skulptūromis, teritorijoje pastatė osmaniškos architektūros bruožų minaretą. Rūmus susprogdino 1944 m. traukdamiesi vokiečiai. Dabar iš dvaro išlikęs tik unikalus rytietiškos architektūros statinys – minaretas, dvaro parkas, parko vartai, pietų ir šiaurės rūsiai – visus šiuos objektus, sudarančius dvaro sodybos statinių kompleksą, saugo valstybė.

Unikalūs XIX a. pab. – XX a. pr. vaizdai, kuriuose įamžinti autentiški Liaudos dvarai ir jų aplinka, Kėdainių, Biržų ir Klovainių bažnyčios, turi itin svarią išliekamąją vertę. Fotografijos mums svarbios ir menine, ir istorine prasme. Daugelio įamžintų objektų iš dalies jau nebėra arba jie smarkiai paženklinti laiko. Tad užfiksuoti vaizdai yra svarbus ir vertingas šaltinis literatūros ir istorijos mylėtojams bei tyrinėtojams.

Iliustracijų sąrašas:

1. Dovana rašytojui H. Senkevičiui – skrynelė su Panevėžio regiono vietovių, paminėtų romane „Tvanas“, nuotraukomis. Fot. Pavelas Suchanekas, Nacionalinio Kelcų muziejaus nuosavybė.

2. Medžioklė rudenį (sign. „R.S.“, autorius tikriausiai Romanas Alekna-Švoinickis), XIX a. pab., akvarelė. Ant jos – dovanos iniciatorių parašai.

3. Bajoro portretas (sign. „R.S.“, autorius tikriausiai Romanas Alekna-Švoinickis), XIX a. pab., akvarelė. Ant jos – dovanos iniciatorių parašai.

4. Stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas Krekenavoje. XIX a. pab.–XX a. pr., fotografas M. Pugačevskis.

5. Dvaras Mitriūnuose. XIX a. pab.–XX a. pr., fotografas M. Pugačevskis.

6. Dvaras Liubičiuje. XIX a. pab.–XX a. pr., fotografas M. Pugačevskis.

7. Evangelikų liuteronų bažnyčia Biržuose. XIX a. pab.–XX a. pr., fotografas M. Pugačevskis.

8. Fotografo M. Pugačevskio spaudo, kuriuo pažymėtos nuotraukos, pavyzdys.