Laiko paženklinti H. Senkevičiaus „Tvano“ keliai 2024 m. fotografijose

1. Liaudos upė ties Rūtakiemiu.

2. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažoji bazilika.

Pirmąją bažnyčią Krekenavoje 1484 m. pastatė Rodų dvaro savininkai Stanislovas ir Aleksas Vizgirdos. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1902 m. klebono Pranciškaus Žukausko rūpesčiu. Mažosios bazilikos vardas suteiktas 2011 m. Šventovė istorizmo stiliaus, su neogotikos elementais.

3. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos didžiojo altoriaus stebuklingasis paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu Jėzumi“. Aliejus, medis (pušies plokštė), 172x111 cm.

2016–2021 m. atlikti paveikslo tyrimai rodo, kad jis nutapytas Lietuvoje XVII a. pagal senus garbinamus Dievo Motinos ikonų prototipus iš Romos ir Čenstakavos šventovių. XVII a. antroje pusėje papuoštas Vilniaus auksakalių gildijos pagamintais sidabro rūbais.

4. Stebuklingojo paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu Jėzumi“ votai Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažojoje bazilikoje. Maldininkų dovanoti votai, tvirtinti ant paveikslo, rodo jo stebuklingą galią. Pirmieji votai datuojami XVII a. Votams ant paveikslo nebetelpant, iš dalies jų XVII a. antroje pusėje nulieti sidabro rūbai paveikslo figūroms.

5. Vadaktų Šv. Agotos bažnyčia, Radviliškio rajonas.

Pirmosios bažnyčios istorija Vadaktuose siekia XVIII a. Dabartinė, klasicizmo stiliaus, pastatyta 1883 m. dvarininkų Agotos ir Zigmanto Liutkevičių pastangomis. Šie Liaudos krašto dvarininkai palaidoti bažnyčios šventoriaus koplyčioje-mauzoliejuje.

6. Atminimo lenta, pritvirtinta ant Vadaktų Šv. Agotos bažnyčios fasado, minint rašytojo mirties šimtmetį 2016 m. Ant jos parašyta: „Liaudos praeities dainiui Henrykui Sienkiewicziui, rašytojui, Nobelio premijos laureatui, mirties šimtmečio proga, lenkai ir lietuviai“.

7. Raudonų plytų ir akmens mūro varpinė Vadaktų Šv. Agotos bažnyčios šventoriuje, kuriai bronzinį varpą 2018 m. padovanojo Lenkijos atstovai.

Ant varpo iškalti Lietuvos ir Lenkijos herbai, rašytojo H. Senkevičiaus portretas, žemiau – užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis: „Henryko Sienkiewicziaus – Liaudos praeities dainiaus atminčiai. Abiejų valstybių atgimimo šimtmečiui. Lenkai-lietuviai. Skambinu širdžių tvirtybei – Henryk“.

8. Vadaktų dvaro sodybos vieta, Radviliškio rajonas.

Dvaras minimas nuo XVI a. pabaigos. Ilgą laiką priklausė Bitautams, vėliau – Liutkevičiams.

9. Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia.

Koplyčia minima nuo XVII a. pabaigos. 1773 m. jos perstatymą fundavo pirmasis šių žemių valdytojas Kuršo kunigaikštis, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės pulkininkas Peteris fon Bironas. XIX a. antroje pusėje bažnyčią prižiūrėjo dvaro savininkai Kopanskiai. 1902–1905 m. čia kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas. Dabartinį vaizdą įgavo 1910 m. Bažnyčia turi neogotikos (bokštuose) ir liaudies architektūros bruožų.

10. Vadaktėlių dvaro sodyba.

Palei Nevėžį įsikūrusį dvarą XVIII a. pab. už karinius nuopelnus gavo Kuršo kunigaikštis, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės pulkininkas Peteris fon Bironas. XIX a. paveldėjimo būtu dvaras atitekęs Kopanskiams, vėliau jį įsigijo Antanas Zaviša. Paskutinieji prieš nacionalizaciją dvarą valdė Bžozovskiai. „Liaudos“ klubo pirmininkas Stanislovas Bžozovskis 1940 m. buvo suimtas ir ištremtas. Pastatas, tapęs daugiabučiu, labai apleistas.

11. Pociūnėlių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Radviliškio rajonas.

Koplyčia Pociūnėliuose pastatyta 1782 m. 1805 m. ji perstatyta į dabartinę – medinę liaudies architektūros formų bažnyčią.

12. Pociūnėlių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Radviliškio rajonas.

13. Šalia Pociūnėlių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios esančios kapinės, kuriose palaidoti garsių Liaudos bajorų: Domaševičių, Butrimų, Kasinskių, Goštautų, Paškevičių, Naulickų, Montvilų ir kitų giminų atstovai.

14. Liubičiaus dvaro vieta.

Liubičius priklausė Mitriūnų dvaro valdai. XIX a. vid. dvaro savininkas Napoleonas Juozas Savickis Liubičių užrašė dukrai Elenai, ištekėjusiai už Liudviko Napoleono Sobolevskio. Ši giminė išlaikė dvarą iki 1940 m. nacionalizacijos. Dvarvietėje likę seni parko medžiai, pamatų akmenys.

15. Medžių alėja, nuo kelio Krekenava–Pociūnėliai vedanti buvusio Liubičiaus dvaro sodybos link.

16. Liubičiaus dvaro pamatų liekanos ir seni parko medžiai.

17. Mitriūnų dvaro griuvėsiai.

Vietovė žinoma nuo XVI a. XVIII a. pab. – XIX a. pr. dvarą valdė Koriznos. XIX a. vid. dvarą įsigijo ir 1855 m. jį perstatė Napoleonas Juozapas Savickis. Paskutinis šios giminės dvaro savininkas Vaclovas Savickis 1941 m. ištremtas į Sibirą. Sovietmečiu sunykęs dvaras sugriautas XX a. 9 deš.

18. Mitriūnų dvaro griuvėsiai.

19. Buvusio Valmontavičių bajorkaimio vietovė, Radviliškio rajonas.

Buvęs gatvinis kaimas, kuriame gyveno Liutkevičiai, Domaševičiai, Butrimai, Paškevičiai, Montvilos.

20. Upytės Šv. Karolio Baromėjaus bažnyčia.

Iki 1595 m. Upytėje buvo pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Jos statyba siejama su Sicinskių gimine. Pirmoji katalikų bažnyčia veikė nuo 1742 m. Dabartinė liaudies architektūros formų su neobaroko elementais bažnyčia pastatyta 1878 m.

21. Buvusio Upytės I dvaro sodybos svirnas. Dabar šioje teritorijoje įsikūręs Upytės tradicinių amatų centras.

Dvaras nuo XVIII pab. – XIX a. pr. priklausė Bistramų giminei. Paskutinį savininką Karolį Bistramą 1919 m. dvare nužudė bolševikai.

22. Augustavos buvusio dvaro pastatas. Iki XIX a., kaip ir daugybė aplink Upytės miestelį buvusių dvarų, vadintas Upytės dvaru. Nuo XIX a. pr. priklausė Straševičiams. Šiame dvare gimė mokytojas, gamtininkas entomologas Valerijonas Straševičius.

23. Upytės piliakalnis, kitaip dar vadinamas Čičinsko kalnu.

Piliakalnio centre yra 6 m gylio įduba. Pasak legendų, šioje vietoje prasmego nedorojo pono Čičinsko dvaras. Vladislovas Sicinskis – Upytės pavieto dvarininkas, bajoras, 1652 m., pasinaudojęs liberum veto teise, išardęs Varšuvos seimą. Dėl despotiško elgesio jis tapo legendų ir literatūrinių kūrinių neigiamu herojumi.

24. Rodų Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės, koplyčia.

Pastatyta 1861 m. Rodų II dvarininkų Švoinickių užsakymu kaip giminės mauzoliejus. Čia palaidotas ir 1863–1864 m. sukilimo dalyvis, dailininkas Romanas Alekna-Švoinickis (1845–1915 m.).

25. Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Pirmąją bažnyčią Biržuose XVI a. pr. pastatė Mikalojus II Radvila. Vykstant religinėms katalikų ir reformatų kovoms, bažnyčios buvo griaunamos, deginamos ir vėl atstatomos. 1861 m. grafas Jonas Tiškevičius pastatė dabartinę mūrinę istorizmo stiliaus bažnyčią, turinčią baroko ir klasicizmo bruožų.

26. Biržų evangelikų reformatų bažnyčia.

Tęsdamas Radvilų pradėtą evangelikų reformatų tikėjimo plėtrą, 1584 m. Biržuose šio tikėjimo bažnyčią pastatė miesto valdytojas Kristupas Radvila Perkūnas. XVIII a. pr. ji degė, XIX a. visiškai nugriauta. 1874 m. pastatyta dabartinė neogotikos stiliaus mūrinė bažnyčia – Šiaurės Lietuvos reformacijos centras.

27. Biržų evangelikų liuteronų bažnyčios pamatai dabartinėje J. Janonio aikštėje.

Bažnyčios statybą apie 1610 m. fundavo kunigaikščiai Radvilos. Poreikis statyti bažnyčią kilo didėjant liuteronų, išeivių iš Vokietijos, Livonijos, Kuršo, bendruomenei. Pradžioje bažnyčia vadinta saksų, XX a. pr. dėl tikinčiųjų tautinės sudėties – latvių. 1944 m. išdegė bažnyčios vidus, 1961 m. ji nugriauta.

28. Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia, Pakruojo rajonas.

Pirmąją bažnyčią 1621 m. pastatė Klovainių (Krivaičių) dvaro savininkas ir Žemaitijos seniūnas Jeronimas Valavičius. Dabartinė medinė liaudies architektūros formų bažnyčia pastatyta 1854 m.

29. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia.

Tai viena seniausių ir įdomiausių vėlyvosios gotikos bažnyčių Lietuvoje, pastatyta  apie 1460 m. Pastatas – vienas seniausių Kėdainiuose. Statyta kaip katalikų šventovė, XVI a. ji perduota protestantams, 1627 m. vėl grąžinta katalikams. 1758 m. bažnyčia rekonstruota, pristatyta presbiterija, kurioje dabar yra didysis altorius. Bažnyčia yra gotikinė, neobazilikinė, su trisiene apside, dviaukščiu priestatu ir žemu bokštu (varpine).

30. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia.

Bažnyčią ir varpinę 1766 m. pastatė Kėdainiuose apsistoję karmelitai, prie jos įsteigta Šv. Juozapo brolija. 1832 m. vienuolynas uždarytas. Ilgainiui patalpose įkurdinta caro kariuomenė, sovietmečiu pastate veikė gamykla, buvo sandėlis. 1991 m. gąžinta tikintiesiems katalikams. Vėlyvojo baroko medinė bažnyčia garsėja maloninguoju šv. Juozapo su Kūdikiu Jėzumi paveikslu.

31. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus.

Bažnyčia – viena seniausių ir didžiausių protestantų bažnyčių Lietuvoje. Renesanso stiliaus šventovės statybas pradėjo Kristupas II Radvila, 1652 m. jas užbaigė jo sūnus Jonušas Radvila. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus – sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. 2001 m. buvo restauruoti didikų sarkofagai.

32. Kėdainių dvaro sodybos minaretas.

XIX a. pirmoje pusėje Kėdainiai atiteko grafui Stanislovui Čapskiui-Hutenui, kuris šalia Dotnuvėlės įkūrė dvaro sodybą. Apie1845 m. šioje vietoje Marianas Čapskis-Hutenas pastatė mūrinius dvaro rūmus, įveisė parką. Už 1863 m. sukilimo rėmimą jis buvo ištremtas, o rūmai perduoti generolui Francui Eduardui fon Totlebenui. Apie 1880 m. jis ir pastatė 25 metrų aukščio osmaniškos architektūros bruožų minaretą, išlikusį iki mūsų dienų. 1944 m. traukdamiesi vokiečiai rūmus susprogdino.

33. Kėdainių dvaro sodybos vartų fragmentas.

34. Didžiosios rinkos aikštė Kėdainiuose.

Aikštė išliko XVII a. plano. Dešiniajame Nevėžio krante XVI a. ją formuoti pradėjo didikai Kiškos, vėliau aikštės plėtros darbus tęsė kunigaikštis Kristupas II Radvila. Aplink aikštę kūrėsi to laiko pastatai: rotušė, škotų pirklių namai, evangelikų reformatų bažnyčia ir kt. 2006 m. aikštėje atidengtas skulptoriaus Algirdo Boso sukurtas paminklas Kėdainių valdytojui Jonušui Radvilai.